Žvilgsnis


2008-06-09
Redakcijos skitis
Žvilgsnis

Lie­tu­va - drą­si ša­lis. Fak­tas, ir taš­kas. Rei­kia įro­dy­mų? Pra­šom. Praė­ju­sią sa­vai­tę pa­skel­bus pre­li­mi­na­rų Lie­tu­vos pre­kės ženk­lą, iš stal­čiaus bu­vo iš­trauk­tas ki­tas, esą la­bai pa­na­šus į lai­mė­to­ją. Juk tik nar­sūs žmo­nės sto­ja į ko­vą, nors gink­luo­se ir nė­ra pa­ra­ko.

Kar­tais už­ten­ka ke­lių žo­džių: „pla­gia­tas", „va­gys­tė", ir Lie­tu­vos kaip drą­sios ša­lies įvaiz­džio kon­cep­ci­ja ima plė­to­tis sa­vai­me. Drą­sios ša­lies įvaiz­džio idė­ją pa­siū­lę ko­mu­ni­ka­ci­jos spe­cia­lis­tai iš kar­to pa­reiš­kė, kad ja sie­kia­ma pa­ro­dy­ti, jog kar­tais lie­tu­viai bū­na ties­mu­ki ir sta­čio­kiš­ki. Kai lai­mi ne tie, ku­rie tu­rė­jo, te­lie­ka tai pa­tvir­tin­ti.

Praė­ju­sią sa­vai­tę Lie­tu­va šven­tė Są­jū­džio 20-ąsias me­ti­nes. Są­jū­dis - tai pir­miau­siai drą­sūs žmo­nės. Šie in­te­lek­tua­lai gy­nė sa­vo ša­lies in­te­re­sus, nors jos ir ne­bu­vo Eu­ro­pos že­mė­la­py­je. Jie įro­dė, kad tie­sos žo­dis kar­tais bū­na ga­lin­ges­nis už bet ko­kius gink­lus. At­ro­do, ge­ros pa­mo­kos grei­tai už­si­mirš­ta.

Lie­tu­va bet ka­da ga­li už­trenk­ti du­ris pu­sei mi­li­jo­no išei­vi­jo­je gy­ve­nan­čių lie­tu­vių. Drą­sus poel­gis, kai per ke­lio­li­ka me­tų ir taip emig­ra­vo šeš­ta­da­lis ša­lies. Nau­jos Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo pa­tai­sos gal ir pa­tai­sys pa­dė­tį - ke­ti­na­ma nu­ma­ty­ti, kad dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę ga­lės tu­rė­ti ne tik ES, bet ir NA­TO ša­lių pi­lie­čiai. Ta­čiau svar­biau­sia ži­nia jau pa­siųs­ta: Lie­tu­vai ne­rei­kia lie­tu­vių.

Bet bal­tai ne­ga­li gy­ven­ti be Ry­tų kai­my­nų. Komp­ro­mi­sų ne­pri­pa­žįs­tan­čia, į Ry­tus orien­tuo­ta po­li­ti­ka, kar­tais pa­mirš­tant ir sa­vo pa­čios in­te­re­sus, Lie­tu­va tik­rai iš­si­ski­ria iš ki­tų ES ša­lių. Šimt­me­čiais ko­vo­da­mi dėl iš­li­ki­mo lie­tu­viai ta­po drą­sūs ir ryž­tin­gi (tai ir­gi fra­zė iš Lie­tu­vos įvaiz­džio kon­cep­ci­jos), to­dėl ska­ti­na są­jun­gi­nin­kus elg­tis prin­ci­pin­giau Ru­si­jos at­žvil­giu, nors toks po­žiū­ris jau pra­de­da at­si­duo­ti naf­ta­li­nu ir vien JAV in­te­re­sų pai­sy­mu.

Sa­vait­ga­lį Pre­zi­den­tū­ro­je vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je „So­vie­ti­nė kul­tū­ra: ne­pa­vy­kęs so­vie­ti­nės mo­der­ny­bės pro­jek­tas?" kons­ta­tuo­ta, kad ana­me Juo­do­sios jū­ros kran­te de­mok­ra­ti­jos dai­gai to­kie glež­ni, jog ga­li bet ka­da nu­lūž­ti. Ta­čiau jei drą­sios ša­lies vy­rai dėl ko nors ko­vo­ja, tai iki ga­lo.

Prem­je­ras Ge­di­mi­nas Kir­ki­las sto­jiš­kai at­lai­ko vi­sus ar­tė­jan­čios eko­no­mi­nės kri­zės vė­jus. Jis lie­ka ra­mus, nors me­tų inf­lia­ci­ja ge­gu­žę kops iki 12,3 pro­c. Šią sa­vai­tę Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas pra­neš tiks­lų pro­cen­tą. Kad jis bus re­kor­di­nis, nea­be­jo­ja­ma, bet prem­je­ro ko­men­ta­ras grei­čiau­siai bus trum­pas. Lie­tu­va - dar ne ES re­kor­di­nin­kė, juk Lat­vi­jo­je inf­lia­ci­ja - 17,4 pro­c. Stip­rus ša­lies pre­kės ženk­las su­tei­kia vals­ty­bei ga­li­my­bę pa­de­monst­ruo­ti tik­rą­ją sa­vo ver­tę. Lie­tu­va de­monst­ruo­ja. Juk aki­vaiz­du, kad jau ta­po­me drą­sūs ir ryž­tin­gi, ko­vin­gi, už­si­spy­rę ir at­kak­lūs. Gal pa­ts lai­kas iš­sklai­dy­ti virš rea­ly­bės tvy­ran­tį rū­ką?