Po kelerių metų Vilniuje ir Kaune gali likti tik po vieną stambų valstybinį universitetą. Specialios darbo grupės siūlymu, Vilniaus universitetai galėtų būti sujungti iki 2015 metų, Kaune – iki 2017 metų.

Tyrė tik Vilnių ir Kauną

Prieš pusmetį premjero sudarytos specialios darbo grupės parengti siūlymai, kaip reikėtų pertvarkyti valstybinių aukštųjų mokyklų tinklą, vakar buvo paviešinti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.

Anot išvadas pristačiusios švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės, ekspertų siekis – kad kiekviename mieste būtų po vieną stambų, europinio ar pasaulinio lygio aukštosios mokyklos statusą atitinkantį universitetą. Tokias funkcijas galėtų atlikti Vilniaus ir Kauno universitetai.

Kita vertus, sostinėje ir po ekspertų siūlomų sujungimų liks viena ar kelios mažesnės universitetinio lygio valstybinės aukštosios mokyklos. Pavyzdžiui, darbo grupės teikiama reforma visiškai neliečia Generolo Jono Žemaičio karo akademijos, nes ji atlieka specifinę funkciją.

Ekspertų akiratyje atsidūrė tik Vilniaus ir Kauno aukštosios mokyklos – Klaipėdos ir Šiaulių universitetų galimybių grupės nariai iš viso nesvarstė.

Idealaus neturime?

Darbo grupės išvadose tvirtinama, kad dėl demografinių tendencijų iki 2020 metų studentų skaičius smuks daugiau kaip 40 proc., tad po kelerių metų dalis universitetų negalės vykdyti studijų programų dėl studentų trūkumo.

Vertindami esamą situaciją ekspertai atkreipė dėmesį, kad tame pačiame mieste esančių universitetų programos esančios panašios, studijų ir mokslo tyrimų potencialas išskaidytas, o mažieji universitetai yra per silpni konkuruoti tarptautinėje erdvėje.

Ekspertai taip pat teigia, kad Lietuvoje nėra nė vieno universiteto, apimančio visą žinių universalumą ir turinčio tarptautiškumo potencialą, tačiau dalį požymių atitinka Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU).

Pirmasis kristų VPU

Vilniuje siūloma reformą pradėti Vilniaus pedagoginį universitetą (VPU) prijungiant prie VU – tai turėtų įvykti iki 2012 m. pabaigos. Vėliau sujungti VU ir VGTU, procesas būtų baigtas 2015 m. pabaigoje.

Kaune reforma vyktų Lietuvos kultūros akademiją (LKA) prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslo universiteto (LSMU), VU Kauno humanitarinį fakultetą ir Vilniaus dailės akademijos filialą prijungiant prie VDU. Taip pat Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) būtų prijungtas prie KTU. Šis procesas esą turėtų būti baigtas iki 2012 m. pabaigos.

Tęsiant reformą iki 2014 m. pabaigos būtų sujungti LSMU ir VDU, o iki 2017 m. būtų sujungti VDU ir KTU, galbūt naujajam Kauno universitetui paliekant Vytauto Didžiojo vardą.

Parklupdė tik menai

Dėl menų aukštųjų mokyklų ekspertai vienos nuomonės nepateikė. Jų teigimu, yra kelios alternatyvos.

Esą galėtų Vilniaus dailės akademiją bei Muzikos ir teatro akademiją palikti veikti atskirai arba iki 2012 m. jas sujungti į bendrą Menų akademiją, arba iki 2012 m. sujungti VDA ir LMTA į autonomišką Menų akademijos padalinį VU.

Šį klausimą ekspertai siūlo svarstyti atskirai nuo visos aukštųjų mokyklų reformos.

Darbo grupė diskutavo dėl Mykolo Romerio universiteto (MRU), tačiau jo nesiūloma jungti prie jokio kito valstybinio universiteto. Anot ekspertų, MRU išskiria iš kitų Vilniaus universitetų – tiek vidiniu valdymu, tiek kitokia gaunamų pajamų struktūra (universitetas jau dabar didžiąją dalį lėšų uždirba iš už studijas mokančių studentų įmokų).

Turint galvoje sąlyginę MRU nepriklausomybę nuo biudžetinio finansavimo, šiai valstybinei aukštajai mokyklai iš esmės siūloma privatizuotis, tai yra ieškoti "dar didesnių universiteto finansinės nepriklausomybės nuo biudžeto asignavimų perspektyvų bei kitų būdų, tarp kurių galėtų būti strateginių investuotojų Lietuvoje ir užsienyje paieškos".

Tikisi diskusijų

Pabrėžiama, kad tai, ar siūloma valstybinių universitetų pertvarka pavyks, priklausys ir nuo politinės valios, nes jai turės pritarti Seimas.

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys informavo, kad dėl pateiktųjų pasiūlymų Seime dar bus rengiami klausymai ir diskusijos.

"Tikiuosi, per mėnesį padiskutuosim. Galutinių sprendimų greitai tikrai nebus. Neaišku, kokie apskritai bus galutiniai sprendimai", - pridūrė komiteto vadovas.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pabrėžė, kad pateiktieji pasiūlymai yra ne politiniai, o "ekspertų, nešališkų žmonių, kurie dirbdami sąmoningai atsiribojo nuo akademinių bendruomenių". "Tikiuosi, kad pateiktieji pasiūlymai taps pagrindu ne emocijoms, bet solidžioms tolesnėms diskusijoms", – komiteto posėdyje sakė ministras.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos naujasis pirmininkas, Sveikatos mokslų universiteto rektorius Remigijus Žaliūnas sakė, kad konferencijoje bus surengta išsami diskusija dėl ekspertų pateiktųjų pasiūlymų. "Ją rengiame jau kitą savaitę, penktadienį. Žadėjo dalyvauti ir ministras, ir Seimo komiteto pirmininkas, ir visi kiti suinteresuoti asmenys", – informavo R.Žaliūnas.

Po šios diskusijos aukštosios mokyklos žadėjo pateikti savo apibendrintą požiūrį į siūlomus reformų planus.

Siektino universiteto vizija

Darbo grupės išvadose teigiama, kad visą žinių universalumą apimantis universitetas, turintis tarptautiškumo potencialą, turėtų pasižymėti pirmiausia šiais aspektais:

bakalauro studentų yra ne mažiau kaip 6 studijų srityse;

bent 5 srityse bakalauro studijas renkasi geriausieji mokyklų absolventai;

magistro studentų yra ne mažiau kaip 5 studijų srityse;

doktorantūros studentų yra ne mažiau kaip 5 mokslo (meno) srityse;

ne mažiau kaip 5 mokslo srityse dalyvauja tarptautinėje aukštos kokybės mokslinių tyrimų veikloje;

esama kryptingų investicijų į mokslo ir studijų infrastruktūrą;

stipri orientacija į studijų ir mokslo tarptautiškumą.

Įvertinimai pagal šiuos kriterijus

5 iš 7 atitinka VU

4 iš 7 atitinka KTU ir VDU

3 iš 7 atitinka VGTU

likę universitetai atitinka du ir mažiau požymių.