Palyginti su kitais Lietuvos miestais, pastarosiomis savaitėmis daugiausia gripu serga kauniečiai. Medikai perspėja: susirgimų skaičius tik augs.

Kalniečių poliklinikos Šeimos klinikos šeimos gydytoja ir vyr. specialistė Nijolė Vitkienė įsitikinusi, kad dažnas kaunietis per mažai rūpinasi savo sveikata, apsisaugoti nuo gripo galima ir keičiant įpročius.

– Kaip patartumėte apsisaugoti nuo šios virusinės ligos?

– Vis dažniau atkreipiu dėmesį į senolių posakius, kuriuose glūdi visa išmintis. "Roges žiemai ruošk vasarą", – šis patarimas puikiai tinka siaučiant ligoms. Žmonės, kurie vasarą saikingai bičiuliavosi su saule, vandeniu ir grynu oru, lengviau ištvers visas virusines infekcijas, rudens darganas ir žiemos šalčius. Juk grūdintis nereikia daug išminties – užtenka pasivaikščioti po pušyną, kvėpuoti grynu oru.

– O kaip saugotis tiems, kurie vasarą lindėjo darbovietėse ir nespėjo sustiprinti savo imuninės sistemos: galbūt eiti į soliariumus, kad gautų daugiau šviesos, ar vandens malonumais mėgautis baseine?

– Nereikia eiti į soliariumus – tai nuo gripo neapsaugos. Į baseiną eiti taip pat nepatariu: po jo reikia labai kruopščiai išsidžiovinti plaukus ir tinkamai apsirengti, o daugelis tai padaryti pamiršta. Baseiną gali atstoti ir dušas namuose, tik patariu šiltą vandenį kaitalioti su vėsiu.

Ir vaikui, ir garbaus amžiaus žmogui būtina judėti. Kiekvieną dieną vaikščiokite bent dvi valandas. Jei negalite vaikščioti – mankštinkite rankas ir kojas lovoje. Važinėti dviračiu darganotu oru nepatarčiau, tačiau po darbo dienos pėsčiomis grįžti namo visada sveika. Prisiminkite, kad "nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga".

– Daugelis tiki, kad reikia apsirengti ypač šiltai, kad vėjas neperpūstų, lietus nepermerktų. Ar tokia apranga yra tinkama?

– Svarbiausia saugoti kojas. Būtina, kad jos nesušlaptų ir nesušaltų.

Apranga turi būti kelių sluoksnių, kvėpuojanti, prie kūno patartina vilkėti medvilninius ar kito natūralaus pluošto marškinėlius. Žmogus turėtų būti apsirengęs mažiausiai du sluoksnius drabužių ir paltą ar striukę.

Žmogui apranga turi leisti judėti. Jei greitai eisite, svarbiausia nesuprakaituoti. Kol termometro stulpelis nenukrito žemiau nulio, reikėtų mūvėti tik lengvas pirštines. Šiltų kepurių ar šalikų reikėtų vengti.

– Ar homeopatiniai vaistai padės užkirsti kelią ligai? O gal patartumėte valgyti česnaką ir tikėtis, kad gripas nepaguldys į lovą?

– Kol yra galimybių, valgykite daugiau šviežių daržovių ir vaisių. Jei suvalgote vieną obuolį per dieną – tai ir užpildėte visą vitamino C rezervą. Lapkritį, nori ar nenori, reikia mitybą papildyti ir vitaminais, su imunitetą stiprinančiomis medžiagomis: puikiai tiks vitamino C, ežiuolės ir imbiero turintys preparatai, bičių produktai. Galite gerti spanguolių arbatas.

Patartina valgyti saikingai, tačiau įvairius maisto produktus. Jaunos merginos, pamirškite dietas – organizmas darniai veiks, jei valgysite įvairius produktus. Galite vartoti ir žolelių preparatus, svarbiausia, kad jie nebūtų cheminiai.

– Kada geriausia vartoti vitaminus?

– Dirbančiam žmogui, kuris gausiai pusryčiauja, vertėtų vitaminus gerti ryte po valgio. Jei nevalgote pusryčių, vitaminus gerkite papietavę. Vakare vitaminų gerti taip pat nepatariu, nes žmogus tampa aktyvesnis ir jam sunkiau užmigti.

– Kai suserga artimas žmogus, kamuoja baimė, kad greitai į lovą teks gulti ir pačiam.

– Nesinaudokite tais pačiais kaip ligonis rankšluosčiais ir valgymo įrankiais bei indais. Turėtumėte prisiminti, kad reikia vėdinti patalpas ir nuolat plauti rankas. Grįžus iš darbo, reikia pasikeisti aprangą.

– Jei vis dėlto pajutote pirmuosius negalavimo simptomus, ar verta vadovautis principu: nuo ko susirgai, tuo ir gydykis?

– Jei jaučiate, kad tuoj susirgsite, – maudynės po šaltu dušu nepadės. Geriau šiltas dušas ir spanguolių arbata su medumi. Aš nepatarčiau valgyti ir ledų, geriau šilti gėrimai, ir gerklės skalavimas druskos tirpalais.