Planas, kaip įveikti krizę


2009-09-29
Šarūnė Kutinskaitė
Planas, kaip įveikti krizę

Traukti santaupas iš kojinės, keisti gyvenimo būdą, o gal sunkmetį išgyventi tolimuosiuose kraštuose? Išanalizavę esamą situaciją Lietuvoje, būrelis tyrėjų siūlo planą, ekonomikos krizės padariniams švelninti.

Situacija keičia įpročius

Žvilgtelėjęs į piniginę vidutines pajamas gaunantis dviejų vaikų tėvas suprato, kad vakarą kino teatre teks iškeisti į seansą prie namų televizoriaus, o jaukią vakarienę vienoje Senamiesčio kavinių – į žmonos virtą burokėlių sriubą.

"Aš, Asta ir mažoji Kotryna su broliuku – šimtinės vargu ar užteks. Jei sau leisime šią prabangą, kitą savaitę gyvensime susispaudę lyg silkės statinėje. Teks palaukti geresnių laikų", – krisdamas į minkštasuolį mintyse sau tarė šeimos galva.

Panašus ar net graudesnis scenarijus pastaruoju metu tapo dažnos šeimos kasdienybe, o šviesesnio rytojaus dabar priversti laukti ir vestuves planavę įsimylėjėliai, ir tie, kurie negali toliau gyventi dėl nesuderinamų charakterių, ir tie, kurie plyname lauke paliko namo pamatus.

Vieni iš nevilties raunasi plaukus, kiti gi susiklosčiusioje situacijoje bando rasti pliusų: mažiau pinigų – mažiau maisto, o badas, kaip žinia, gydo visas ligas. Būsime sveikesni? "Anaiptol. Dabartinė ekonomikos situacija mažina žmogiškųjų investicijų kapitalą. Gyventojai skiria mažiau pinigų ne tik švietimui, bet ir sveikatos priežiūrai", – sunkmečio padarinius konstatavo Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis.

Su keliais kolegomis B.Gruževskis vakar Kaune pristatė Ekonomikos krizės socialinio poveikio vertinimą Lietuvoje labiausiai pažeidžiamų gyventojų grupių atžvilgiu. Per šį tyrimą buvo siekiama išsiaiškinti, kokios įtakos skirtingų gyventojų grupių gyvenimo lygiui turi ekonomikos krizė bei kokius ilgalaikius socialinius padarinius ji gali turėti, jei šalies Vyriausybė nesiims atitinkamų veiksmų.

Prasidėjus ekonomikos krizei ir sumažėjus pajamoms, garsiai pradėta kalbėti apie tai, kad visuomenė mažiau vartos nesveikų maisto produktų, alkoholio arba tabako gaminių. Sausio pradžioje padidėjus cigarečių akcizui, šalyje buvo užfiksuotas rūkalių skaičiaus mažėjimas. Šį rugsėjį akcizui pakilus antrą kartą, pardavimo kilimas vėl neprognozuojamas.

"Kalbant apie alkoholį, statistika nėra tokia džiuginanti. Žmonėms mažiau investuojant į sveikatos priežiūrą, auga perkamo alkoholio kiekis", – apžvelgdamas tyrimą sakė profesorius. Pastarojo skaičiaus augimas esą nulėmė ir kitą – savižudybių skaičių.

Daugės negalinčiųjų dirbti

Kaip teigia specialistai, ekonomikos nuosmukio laikotarpiu situacija ypač pablogėjo darbo rinkoje. Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sudarė beveik 12 proc. ir buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje.

Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu nedarbo lygis siekė beveik 5 proc. "Vadinasi, per metus šis skaičius padidėjo dviem kartais, arba 142 proc.", – konstatavo Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros vertinimų ekspertas Romas Lazutka.

Jei nebus imtasi jokių priemonių, nedarbo lygis šalyje per metus gali išaugti iki 15,4 proc. Tai reiškia, kad 2010 m. Lietuvoje gali būti maždaug 260 tūkst. bedarbių.

"Išryškėja dar viena problema – migracija. Į užsienį savo žinias išveža jaunimas, įgūdžius ir darbo patirtį – geriausi specialistai", – kalbėjo R.Lazutka. Kaip teigia profesorius, dėl migracijos darbo jėgos šalyje gali mažėti iki 2012 m. Po metų ji esą atsigaus, tačiau vis tiek nepasieks to lygio, kuris šalyje buvo 2008 m.

Perspektyvos tokios, kad dirbančiųjų skaičius liks mažesnis, o bedarbių – beveik trečdaliu didesnis, nei buvo ekonomikos nuosmukio pradžioje. Ypač sudėtingą situaciją specialistai prognozuoja jaunimui ir vyresniems nei 50 metų asmenims. "Įtampa darbo rinkoje bus jaučiama net iki 2015 m., bus dešimtys tūkstančių bedarbių", – prasitarė R.Lazutka.

Iš tyrėjo lūpų išgirdome ir daugiau liūdnų žinių – nuo šių metų prognozuojamas ilgalaikių bedarbių skaičiaus augimas. 2010 m. tokie asmenys, pasak R.Lazutkos, galėtų sudaryti apie trečdalį visų bedarbių. Manoma, kad ilgalaikių bedarbių skaičius išliks net ir atsigavus ekonomikai, mat didelė dalis jų bus nekonkurencingi darbo rinkoje dėl prarastų įgūdžių arba darbo kvalifikacijos.

"Pažiūrėkite, kas dabar dedasi kaimuose. Pasiūlai žmogui atlikti kelis darbus už tam tikrą atlygį, o pastarasis atsisako", – pavyzdžiais kalbėjo profesorius.

Būtina parama bedarbiams

Ką daryti, kad toks pesimistinis scenarijus įgautų šiek tiek optimizmo? "Tai padaryti galima sprendžiant dvi pagrindines problemas: kaip išsaugoti darbo vietas ir nesumažinti namų ūkio pajamų bent jau prasčiausiai gyvenantiems žmonėms, kuriems gresia skurdas arba jie jau gyvena skurde", – įsitikinęs B.Gruževskis.

Siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugotos darbo vietos, pasak profesoriaus, vertėtų išlaikyti darbuotojus, ypač – viešajame sektoriuje. Toks žingsnis ne tik sudarys pagrindą ūkiui atsigauti, bet ir per ekonomikos nuosmukį užtikrins biudžeto pajamas, todėl užimtieji turės mažesnį socialinės paramos poreikį.

"Vyriausybės sprendimas mažinti ne viešojo sektoriaus darbuotojų, o jų atlyginimus, padėtų sutaupyti beveik 50 tūkst, darbo vietų", – pabrėžė R.Lazutka.

Kita užduotis Vyriausybei – integruoti nedirbančius asmenis į darbo rinką ir palaikyti jų ekonominį aktyvumą.

"Yra kelios bedarbių integravimo į darbo rinką priemonės: įdarbinimas subsidijuojant, profesinis mokymas ir viešieji darbai. Nesakau, kad čia pat turite eiti su šluota į gatvę. Yra darbų, kuriuos galima atlikti aplinkiniams nematant", – tikino R.Lazutka. Sunkmečiu, pasak jo, būtų tikslinga išplėsti socialinės pašalpos apimtį, kad visi skurstantieji gautų socialinę paramą. Taip pat vertėtų išplėsti nedarbo draudimo išmokų apimtį..

Trumpalaikėje perspektyvoje minėtos priemonės, tyrėjų manymu, pareikalautų papildomų finansinių išteklių, tačiau ateityje tai užtikrintų gyventojų saugumą, sumažintų skurdą ir socialinę atskirtį. "Ir nereikės mėnesio pabaigoje susidurti su dilema, iš kur gauti pinigų", – įsitikinę tyrėjai, savo išvadas kito mėnesio pabaigoje žadantys pateikti Seimo nariams.