Gero vadovo taisyklė


2009-06-18
Marijana Jasaitienė
Gero vadovo  taisyklė

Maždaug po mėnesio Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinei ligoninei pradės vadovauti gydytojas Kęstutis Mazurkevičius. Jis laimėjo praėjusią savaitę įvykusį šios gydymo įstaigos direktoriaus konkursą, tačiau pradės dirbti tik tada, kai jo kandidatūrą patvirtins Kauno miesto taryba. Šis klausimas tarybos darbotvarkėje įrašytas liepos 16 d. Taigi naujasis vadovas turi laiko pasirengti būsimam darbui.

– Ką pirmuoju numeriu įtrauksite į savo darbotvarkę pradėjęs eiti naujas pareigas?

– Reikia ateiti ir pamatyti realią situaciją, o tada pradėti darbus. Kol kas aš esu Vilniaus Santariškių klinikų personalo skyriaus vadovas. Nepaisant, kad tebeeinu šias pareigas, iškart po konkurso pradėjo plaukti informacija apie situaciją ligoninėje. Aš, kaip mane įvardijo, pašalietis. Kolektyvas nepažįsta manęs, aš – būsimųjų bendradarbių, todėl reikia susipažinti, išklausyti visas puses.

– Vadinasi, darbuotojai be pagrindo nuogąstauja, kad ateisite ir atleisite iš darbo du trečdalius jų?

– Gerai dirbantys specialistai yra aukso fondas, jį sukaupti reikia daug lėšų ir laiko. Amžius specialistui – ne kliūtis, o privalumas, nes po metais slypi patirtis. Jaunesni tegul operuoja, vyresni – konsultuoja. Gydytojų nėra per daug, o komunikavimo stoka sukelia konfliktus. Geras vadovas yra tas, kuris kolektyve nematomas. Rengdamasis konkursui domėjausi situacija ligoninėje ir turiu apie ją savo nuomonę. Intelektualinis potencialas čia yra aukštas, o materialinė bazė būtina investicijų.

– Pristatydamas ligoninės veiklos aktyvinimo programą pirmąja užduotimi sau įvardijote lėšų paieškas ligoninei modernizuoti ir personalo kvalifikacijai kelti. Ar, buvęs tarptautinio projekto vadovu, kurį finansavo ES, žinote priėjimo prie lobių skrynios kelius?

– Jie yra labai paprasti. Visai neseniai buvo paskirstytos Europos Sąjungos lėšos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms skubią medicinos pagalbą traumų ir kitų išorinių priežasčių sąlygotų būklių atvejais. Kauno medicinos universiteto klinikos (KMUK) gavo 37 mln. litų, Vilniaus universiteto Greitosios pagalbos ir Vaikų ligoninės – 27,6 mln. ir 9 mln., Santariškių klinikos – 14,5 mln., trys Klaipėdos ligoninės – 25 mln. litų. Net Alytaus, Marijampolės, Šiaulių ligoninės gavo, o Raudonojo Kryžiaus klinikinė, dešimtmečius besispecializuojanti traumatologijoje, negavo nė cento. Aiškinsimės kodėl. Sunku patikėti, kad nepretendavo, neparengė nė vieno projekto. Juk ši gydymo įstaiga savo srityje yra viena pagrindinių Respublikoje.

– Yra teigiama, kad gydymo įstaigų šalyje per daug. Ne vienus metus grasinta Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę sumažinti, prijungti, uždaryti.

– Neišradinėkime dviračio, stiprinkime gydymo įstaigą, kuri yra ligoniams reikalinga, įsikūrusi strategiškai palankioje vietoje. Būtina sudaryti sąlygas žmonėms prieš darbą ir po jo greitai patekti į gydymo įstaigą pasitikrinti sveikatą, plėtojant ambulatorines paslaugas. Antra vertus, kam dėl elementarios traumos važiuoti į KMUK, kuri teikia aukščiausio, trečio lygio paslaugas. ES lėšų skyrimas įstaigai suteikia teisinę neliečiamybę penkeriems metams. Nors Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė yra traumatologijos citadelė, būtina stiprinti joje esančius terapijos skyrius. Jų medikai turi bendradarbiauti su kolegomis iš KMUK ir ten pervežti tik sunkiausius ligonius. Dauguma gydymo įstaigų steigia mažus įvairių profilių skyrius, kad žmogus, patyręs traumą, gautų kvalifikuotą kardiologo ar pulmonologo konsultaciją. Į KMUK visi ligoniai tikrai netilps.

– Vadinasi, ligoninė gali tapti daugiaprofilinė?

– Pirmiausia būtina atnaujinti ir modernizuoti operacines, kompiuterizuoti gydytojų darbą, kad jiems liktų laiko pabendrauti su ligoniu. Būtina tobulinti slaugą. Mūsų slaugos specialistų profesionalumo lygis labai aukštas, dėl to juos vilioja airiai, skandinavai. Pas mus reikia sudaryti sąlygas profesionaliai slaugai: įrengti liftus, keltuvus, dušus. Skubi pagalba, gydymas ir reabilitacija turi būti vientisa grandinė, ypač traumatologinio profilio gydymo įstaigoje.

– Tačiau tam, apie ką kalbate, reikia milijardų.

– Nereikia. Dabar kainos kritusios, todėl tiesiog būtina išnaudoti palankų laiką. Lėšų galima pritraukti per investicinius fondus, susirasti rėmėjų.

– Ar jūsų, turinčio penkiolikos metų administracinio darbo patirtį, viduje slypi ne gydytojo, o vadovo gyslelė, todėl norėjote būti ligoninės direktoriumi ?

– Baigęs Medicinos universitetą ir įgijęs vidaus ligų gydytojo specialybę supratau, kad ne į savo roges įsėdau. Dirbdamas Vilniuje gyvenau tarsi autostradoje, nes šeima gyvena Kulautuvoje. Kai paskelbė konkursą Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus pareigoms, pagalvojau, kodėl nedalyvauti. Juk tik prastas kareivis nenori būti generolu.

– Trys iš vienuolikos komisijos narių apkaltino konkursą neskaidrumu, nes jūsų vienintelio teorinė dalis buvo įvertinta aukščiausiu balu. Puikiai žinote įstatymus?

– Prieš konkursą išėjau atostogų jiems išmokti, nes kandidatams buvo išdalyta medžiaga su reikalavimais. Veiklos programą pateikėme raštu su dokumentais, nes žodiniam jos pristatymui konkurse tebuvo skirtos vos penkios minutės. Be to, įstatymus žinojau dirbdamas kitose srityse. Ne vienus metus tiesioginis darbas buvo nagrinėti skundus. Santariškių klinikose dirba pustrečio tūkstančio žmonių, nuolat vyksta reorganizacija, todėl visąlaik būna nusiskundimų. Su gydymo įstaigų praktika ir problemomis susipažinau iš vidaus, vadovaudamas Rytų Lietuvos projektui. Jame dalyvavo 40 gydymo įstaigų, teko jose nuolat lankytis. Dauguma jų yra antrojo lygio, priklauso savivaldybėms, todėl teko pakovoti su steigėjais, sprendžiant medikų bei ligonių problemas.

Džiugu, kad projektas davė labai daug naudos: gydymo įstaigos aprūpintos šiuolaikine aparatūra, jose dirba gerai parengti gydytojai, kuriems sudarytos sąlygos tobulėti. Ligoniai gauna aukščiausio lygio pagalbą savo gyvenamosiose vietose.

– Kaip vertinate korupciją medicinoje, ligonių duoklę gydytojams?

– Tai – teisėsaugos sritis. Padėkos gydytojams egzistuoja visame pasaulyje, o kyšininkavimo tema yra labai skaudi ir ją reikia nagrinėti.


Ligoninei vadovavo

1908–1919 m. – Isakas Feinbergas

1919–1920 m. – Jonas Brundza

1920–1940 m. – Pranas Mažylis

1940–1941 m. – Vincas Kanauka

1941–1945 m. – Leonas Kęsgaila-Kenstanavičius

1945–1945 m. – Petras Jašinskas

1945–1946 m. – Marijonas Dobinskas

1946–1947 m. – Telesforas Šiurkus

1947–1948 m. – Aleksandras Savickas

1948–1949 m. – Aleksandras Čiumadzė

1949–1956 m. – Stasys Stanionis

1956–1957 m. – l. e. p. Izraelis Nageris

1957–1979 m. – Stasys Stanionis

1979–1988 m. – Petras Jokužis

1989–1998 m. – Mykolas Biliūnas

1998–2008 m. – Skirmantas Juozas Paukštys

2008–2009 m. – l. e. p. Lolita Šileikienė