Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
ES globotiniai ar nariai?
2010-04-26
Šarūnė Kutinskaitė
Ką šiandien apie mūsų šalies buvimą Europos šalių ekonominėje ir politinėje bendrijoje mano Lietuvos piliečiai? Vieniems šešeri ES praleisti metai asocijuojasi su atsivėrusiais Europos vartais ir naujomis galimybėmis, kitiems – su Lietuvos identiteto praradimu.
Romualdas Rakauskas, fotografas:
– Ne mums, o jaunimui dabar gerai. Nemąstydami jie gali lėkti į Londoną, Airiją ar Bermudų trikampį. Ne tik dirbti. Socializmo laikais negalėjai niekur išvažiuoti, nebent tik pasvajoti. Tiesa, tada mumyse buvo didesnis vidinis pasipriešinimas rusinimui. Buvome tikri lietuviai. Dabar gi lengvai pasiduodame svetimai kultūrai.
Pereikite per Laisvės alėją. Čia apstu reklamos iškabų, parduotuvių, kavinių ir restoranų su angliškais užrašais. Esame maža tauta, regis, turėtume būti atsparesni. Nė velnio. Pamenate parduotuves "Saulutė"? Kažkam jos užkliuvo. Vietoje pastarųjų atsirado "Maximos" parduotuvių tinklas su didele "X" raide. Atvažiuoja svečiai iš užsienio, žiūri ir stebisi. Štai visai neseniai vienas japonas manęs pasiteiravo, kodėl fotogalerija vadinama "Fuji", o ne kokiu lietuvišku pavadinimu. Tiesa, netrukus minėta galerija turės naują, Kauno fotografijos galerijos vardą.
Prieš šešerius metus lietuviams švenčiant įstojimą į ES, nebuvau džiūgaujančių tautiečių būryje. Jauni žmonės turi tam entuziazmo, o mes – seniai viduje nešiojame nepasitikėjimo valdiškais renginiais ir šventėmis šleifą. Dešimtį metų važinėjau į mažus miestelius fotografuoti ten vykstančius atlaidus. Vienas būrys žmonių – viena puiki nuotrauka. Kelis kartus pabandžiau įamžinti valdiškas šventes. Deja, man nepavyko. Galbūt žmonės kitokie, galbūt ir nusiteikimas kitas. Jau beveik 50 metų esu kaunietis, bet nesijaučiu miestiečiu. Buvau Amerikoje, Niujorke. Ačiū, daugiau nebenoriu. Geriausiai man – Niūronių kaime. Čia aš jaučiu 100 proc. nepriklausomybę. O kaip su Lietuvos nepriklausomybe? Buvome vienoje sąjungoje, dabar esame kitoje. Mes per maži, kad būtume savarankiški. Tokia jau vargšės Lietuvos dalia – būti globotine.
Algirdas Mačionis, KMU Neurologijos klinikos gydytojas neurologas, nervų sistemos ligų ambulatorijos skyriaus administratorius:
– Atsivėrė Europos vartai ir žaliasis koridorius. Kuo mažiau kontrolės, tuo laisvesni mes esame. Vaikai gali sėsti į lėktuvą skraidinantį į Londoną, po trijų dienų grįžti atgalios. Mes gi galime pasidžiaugti įvairiomis poilsinėmis kelionėmis ir patenkinti atostogų lūkesčius. Visgi viena problema yra. Pastaruoju metu į mūsų gydymo įstaigą ateina nemažai migrantų, kurie nesuvokia, kad ir čia būtinas sveikatos draudimas arba bent jo kopija. Žmonės sunkiai serga, reikia daryti operaciją, o dokumentų – nėra. Susidaro tikrai keblios situacijos. Todėl visiems, kurie migruoja iš Lietuvos ir trumpam vėl atvažiuoja į gimtinę, siūlau susitvarkyti visus sveikatos draudimo dokumentus, kad nepakliūtumėte į panašias situacijas.
Visgi yra nemažai ir gerųjų naujienų. Medicina tobulėja. Nuolatos atnaujinamos gydymo metodikos. Jei anksčiau įvairias medicinines išvadas skaitėme ataskaitose ir straipsniuose, dabar patys galime dalyvauti vienos arba kelių dienų seminaruose. Šalia sėdi kolega iš Prancūzijos, Anglijos, o tu gali pasiteirauti, ką jis mano vienu ar kitu klausimu, diskutuoti, pasikeisti naudingomis žiniomis.
Vladimiras Simonka, Lietuvos gėjų lygos pirmininkas:
– Manau, kad narystė ES politikos elitui laikui bėgant suteiks daugiau atsakingumo ir pastariesiems nereikės eiti rinkėjų balsus rinkti lengviausiu būdu – propaguojant neapykantą. Turbūt suprantate, apie kokius politikus kalbu.
Zigmas Lydeka, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius:
– Įstojus į ES pasikeitė bendravimas su kolegomis iš kitų šalių. Anksčiau jis buvo labiau virtualus, dabar – betarpiškas ir kur kas artimesnis. Atsivėrė platesnės galimybės, todėl mes patys tapome įvairesni, įdomesni. Pastebėjome tokį dalyką, kad, tapus ES nariais, per tuos šešerius metus studijuoti į VDU atvažiuoja daugiau užsieniečių, nei išvyksta lietuvių studijuoti į kitas šalis. Mūsų akademinės bendruomenės nariai – Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Japonijos piliečiai. Mums tai garbė ir džiaugsmas. Kartu su jais mes dvasiškai turtėjame ir tobulėjame.
