Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Elito pakasynos pinigų maiše
2008-04-15
Dainoras LUKAS
Nemažai skaitytojų sutriko, kai išvydo spaudoje reportažus apie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro paramos fondo pokylį „Orfėjaus lyra“. Renginyje, į kurį gali patekti ne kiekvienas pilietis, puikavosi ir fotografams mielai pozavo ir į korupcijos skandalą įsipainiojusi, dvi savaites Lukiškėse praleidusi Kauno verslininkė Laima Baranauskienė. Negi jai kelią į šį renginį atvėrė tik už 500 litų nusipirktas bilietas? Ar žymiausius Lietuvos politikos, ekonomikos ir meno žmones iš tiesų galima vadinti elitu?
Apie tai kalbėjomės su elito tyrinėtoja, socialinių mokslų daktare Irmina Matonyte, prieš keletą metų išleidusia knygą „Posovietinio elito labirintai“.
– Kaip paprastai apibūdinama pati sąvoka elitas?
– Visuomenė elitą gali suvokti pagal tris apibrėžimus. Paprastai elitui priskiriama pagal reputaciją: tai žmonės, apie kuriuos garsiausiai kalbama viešojoje erdvėje. Dažniausiai – politikai, menininkai, sportininkai. Moksle, ypač politologijoje, labiau priimta kita atskaitos pozicija, kai elitas apibrėžiamas pagal užimamas pozicijas. Tuomet elitui priskiriami žmonės, kurie užima aukščiausius postus: Seimo nariai, aukščiausių grandžių teisėjai, prokurorai, Vyriausybės nariai, merai, didžiausių žiniasklaidos priemonių vadovai.
Trečiasis, labiausiai intelektualus, yra filosofinis etinis požiūris. Pagal jį elitui priklauso žmonės, kurie turi įdomių ir svarbių visuomenei minčių, idėjų, stiprias dorovines pažiūras, yra lyderiai ir gali būti savotiški vedliai. Jie gali turėti puikią reputaciją, bet gali būti ir visai visuomenei nežinomi. Jiems nebūtina pozicija valdžioje. Tai – intelektualai arba sovietiniais laikais inteligentais vadinti poetai, kunigai, didelę iškalbą turintys politikai, visuomenei žinomi intelektualai. Pavyzdžiui, Leonidas Donskis, Vytautas Radžvilas, Justinas Marcinkevičius.
– Daugeliui laikraščių skaitytojų ir televizijos žiūrovų susidaro įspūdis, kad elitui priklauso tik verslininkai, sportininkai ir pramogų pasaulio atstovai. Ar tai yra elitas?
– Tai žiniasklaidos formuojamas reiškinys. Žmonės linkę elitui priskirti tuos, apie kuriuos daugiausia kalbama. Natūralu, kad ryškiausi yra pramogų, verslo žmonės. Nesvarbu, ar apie juos kalbama gerai, ar blogai. Taip atsitinka visuomenėje, kurioje neaukšta politinė kultūra, kur žmonės nėra intelektualai, kad domėtųsi daugiau, nei pateikiama žiniasklaidoje. Tai rodo ir žiniasklaidos nebrandumą, ėjimą lengviausiu keliu, pateikiant pigią prekę – skandalus.
– Gal dabar elito sąvoka apskritai neteko prasmės, yra tarsi praeities atgyvena?
– Apie tai kalba intelektualiojo filosofinio požiūrio atstovai, kurie patys iš dalies yra aristokratiškosios tradicijos palikuonys. Šiais laikais, palyginti su tradicinėmis visuomenėmis, yra pasikeitę du dalykai: išaugo žiniasklaidos vaidmuo ir susiformavo vartotojiškos visuomenės. Jų kontekste lyderio viziją turinčio ir kuriančio žmogaus ar grupės vaidmuo netenka prasmės.
– Kitose Europos šalyse priklausymas elitui reiškia daugiau nei buvimą dėmesio centre ir disponavimą didžiuliais pinigais?
– Latvijoje ir Estijoje yra panaši situacija. Lenkija, Vengrija, Čekija turi daugiau intelektualų, elito atstovų yra gausiau, nes šios šalys turėjo stipresnes politines tradicijas, kurios nebuvo taip stipriai pertrauktos komunistų valdymo laikais. Net Rumunija etine filosofine prasme turi elitą, tačiau didžioji jo dalis emigravusi į JAV. Apie Rusiją sunku kalbėti, nes elitas gali savarankiškai skleistis tik demokratinėje aplinkoje.
– Ar įmanoma priklausyti Lietuvos elitui neturint turto, didelių pajamų ir valdžios?
– L.Donskis turbūt nejaukiai jaustųsi priskirtas tokio elito kategorijai. Gryniausias elito požymis yra vidinės tapatybės jausmas su ta visuomenės avangardo grupe, kuri mato šalies, tautos viziją. Būtų absurdiška sakyti, kad tam reikalingi tokie baziniai kriterijai kaip turtas. Kur kas svarbiau išsilavinimas ir kilmė.
– Apibendrinus 10450 asmenų biografijų, įtrauktų į didžiuosius žinynus „Kas yra kas Lietuvoje“, paaiškėjo, kad pirmoji žymių žmonių karta yra kilusi iš kaimo, o elito lopšiu tarp miestų laikytinas Kaunas. Kaune gimė apie 15 proc. labiausiai nusipelniusių šalies žmonių. Ar galima pagrįsti šiuos rezultatus?
– Jie nėra netikėti. Norint rezultatus pagrįsti, reikėtų žinoti, kaip buvo surinkti duomenys. Kaip suprantu, tariamo elito atstovai patys siuntė duomenis. Jeigu žmogus apsileidęs, neturi intereso, anketos neatsiuntė. Tuo remiantis būtų galima sakyti, kad iš Kauno kilusiems žmonėms daugiau rūpi visuomenės ateitis. Jie bent turėjo laiko užpildyti anketą. Tikriausiai negalima logiškai atmesti galimybės, kad Vilnius turėtų būti elito lopšys pagal žmonių kilmę, tačiau tai, kad kauniečiai yra kiekybiškai aukščiau, parodo kauniečių lūkesčius, neišnaudotas galimybes.
