Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
S.Štombergas: „Tą sezoną atsiminsiu amžinai“
2009-04-23
Diena Media inf.
„Siurprizas su žaliais marškinėliais", – taip savo rašinį apie 1999 m. Eurolygos čempioną „Žalgirį" pavadino Eurolygos svetainė internete. Savo prisiminimais apie istorinį sezoną ir "žaliąjį" pavasarį Miunchene pasidalijo Saulius Štombergas.
– Kokia buvo pagrindinė triumfo Miunchene priežastis?
– Nors prieš tai buvome laimėję Europos taurę, sezono pradžioje net nedrįsome svajoti apie pergalę Eurolygoje. Tačiau tais metais ne be NBA lokauto pagalbos surinkome labai gerą komandą. Reguliariajame sezone dar kilo problemų dėl savitarpio supratimo ir susižaidimo, bet kai pasiekėme atkrintamąsias varžybas, atsikratėme atsakomybės ir viskas tapo labai lengva. Miunchene varžovai į mus žiūrėjo pro pirštus. Jie jautėsi stiprūs ir nenugalimi. O mes supratome, kad tai gali būti vienintelis šansas iškovoti čempionų taurę. Todėl kartais žaidėme net viršydami savo galimybių ribas. Niekas negalėjo mūsų sulaikyti.
– Kokios buvo jūsų užduotys per dvejas rungtynes Miunchene?
– Neprisimenu, kad būčiau gavęs specialių užduočių. Prieš pusfinalį su Pirėjo „Olympiacos" papildoma motyvacija mums visiems tapo jų trenerio Dušano Ivkovičiaus žodžiai. Jis pareiškė, kad esame finalo ketverto autsaideriai. „Mes autsaideriai?! Gerai, mes jiems parodysime, kas čia autsaideriai!" – tuomet sušuko Anthony Bowie. Jis pačioje pradžioje pataikė kelis svarbius metimus, mes atitrūkome ir nebesižvalgėme atgal (85:71). Finalas su „Kinder" buvo kitoks. Jie buvo neįtikimai patyrę, bet mes jautėme didesnį alkį (82:74).
– 1998 m. Europos taurės finale jūs buvote komandos lyderis (35 taškai), o Miunchene – tik vienas iš kelių svarbiausių žaidėjų. Kaip palygintumėte tuos du finalus ir užplūdusias emocijas?
– Abi pergalės svarbios, bet Eurolygos čempionų titulas pranoksta viską. Europos taurės finalas buvo mano vakaras, komandos draugai tai pamatė ir man labai padėjo. Kitą sezoną Eurolygoje mes turėjome stipresnę komandą ir daugiau žaidėjų, kurie gali atlikti neįtikimus dalykus aikštėje. Tačiau treneris Jonas Kazlauskas visada reikalaudavo ne individualių šou, o komandinio darbo ir drausmės. Buvome laimingi savo komandoje turėdami Tyusą Edney. Jis sugebėdavo apžaisti kiekvieną varžovą ir taip sukurdavo laisvės visiems kitiems. Tyusas nusipelnė finalo ketverto naudingiausiojo žaidėjo titulo, bet svarbiausia, kad jis niekada nesiekė užgožti komandos draugų.
– Kaip jus sutiko Lietuvoje?
– Tai buvo nepakartojama. Buvome labai pavargę, bet žmonių džiaugsmas ir sveikinimai pridėjo naujų jėgų. Tą sezoną atsiminsiu amžinai.
