Iššūkis: statybos musulmonų krašte
Atskirti mergaičių ir berniukų patalpas. Statybai naudoti molį, akmenį, degintas plytas ir kuo mažiau medžio, kad šaltą žiemą nekiltų pagundų jo sudeginti. Tualetai turi būti kuo paprastesni, o šalia įrengta dušo žarna, skirta apsiplauti, nes afganai nenaudoja tualetinio popieriaus.
Tai tik keletas europiečiams neįprastų reikalavimų, į kuriuos turėjo atsižvelgti lietuvių architektai, dalyvavę konkurse Čagčarano vaikų globos namams Goro provincijoje Afganistane statyti. Dėl riboto biudžeto organizatoriai prašė projektuoti patogų ir nebrangų kompleksą, kuris atspindėtų vietos architektūros charakterį ir nepažeistų griežtų religinių nuostatų.
Vieniems futbolas, kitiems - sodas
Vertinimo komisijos nuomone, geriausiai afganų statybos subtilybes, kultūros ir krašto ypatumus atspindėjo Vilniaus architektūros studijos projektas, prie kurio plušėjo Romualdas Kirdulis, Kęstutis Kisielius, Martynas Nagelė, Jurgis Dagelis, Natalija Baran, Gytis Jurgelevičius ir Juozas Vaškevičius.
Kaip teigė vienas konkurso organizatorių, Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Laimonas Tallat-Kelpša, pradėti statyti vaikų namus tikimasi jau šį rudenį, užbaigti - po žiemos.
Pagal sukurtą koncepciją, Čagčarane, vos už 300 m nuo lietuvių taikdarių stovyklos, iškils 700 kv. m vieno aukšto statinys, kurį architektai padalijo į du korpusus. Viename bus įrengtos patalpos miegoti, mokytis ir užsiimti užklasine veikla mergaitėms, kitame - analogiškos berniukams. Tarp jų valgykla, kuria naudosis visi vaikai. Pagal vietos tradicijas pirmiausia valgys berniukai, vėliau - mergaitės.
„Virtuvė skirta naudoti ir per viešus renginius - žiūrėti filmams ar užsiimti kita veikla. Taip bus sutaupyta ploto ir šilumos", - pasakojo projekto vadovas architektas K.Kisielius.
Mergaičių ir berniukų korpusus sudarys moduliai, kurie bus išdėstyti abipus koridorių.
Beje, jie bus ir erdvė bendrauti - vaikai galės rengti meno ir amatų parodas, telktis į būrelius. O žiemą, kai lauke net 40 laipsnių šalčio, kad nebūtų šalta, architektai numatė įrengti šildomąsias grindis.
Statyboms daugiausia bus naudojama vietinė medžiaga - molis. Bus plūkta molinė asla, iš nedegtų molio plytų lipdytos sienos, dažytos vietinės kilmės organiniais dažais, o pastato vidų puoš medinės sijos.
Kaip ir prašyta, pastate bus įrengti primityvūs sanitariniai mazgai - nesudėtingos konstrukcijos prausyklos, tualetai. Šios patalpos ir virtuvė bus išklotos keraminėmis plytelėmis.
Prie abiejų korpusų atsiras pusiau uždari kiemai mergaitėms ir berniukams. Kai bus geras oras, juose galės vykti ir pamokėlės. Prieš berniukų korpusą bus įrengta futbolo aikštė, o mergaičių pusėje - sodas, kurį jos pačios puoselės.
Pritaikys ir modernių įrenginių
Teritorija, kurioje vyks statybos, jau aptverta akmenine tvora. Tai padaryta neatsitiktinai - pagal vietos tradicijas prieš pradedant statyti sklypas turi būti aptvertas. Tai padeda apsisaugoti nuo smėlio audrų. Kita vertus, aptverti bet kokią nuosavybę - viena iš afganų tradicijų.
Vietoj konkurso organizatorių pageidautos vandens duobės architektai numatė įrengti vandens gręžinį. Tai racionaliau higienos požiūriu. Taip pat bus įrengti modernesni, nei vietiniai naudoja, nuotekų rezervuarai.
Kad statinys būtų ekonomiškas, ant stogo bus įrengta vėjo elektrinė, stogas uždengtas cinkuoto metalo lakštais, apšiltintas, o vėliau padengtas moliu. Sklype bus pastatytas ir šilumos siurblys, kuris energiją galės absorbuoti net esant labai šaltam orui. Tai padės šildyti pastatą per šalčius - vien krosnių tam neužtektų.
Jei būtų sumanyta vaikų namų statinį padidinti, projekte numatyta ir tokia galimybė. Reikėtų tik pastatyti priestatus prie mergaičių ir berniukų korpusų, o juose, kaip planuojama, įrengti vietos amatų dirbtuves. Merginoms - patalpas kilimams austi, o vaikinams - gyvulių fermą, odos apdirbimo cechą ir kitas dirbtuves.
Panaudojo kolegos patirtį
Kas žinomus architektus paskatino dalyvauti tokiame konkurse? K.Kisielius tvirtino, jog buvo dvi svarios priežastys. „Labiausiai traukė tai, kad gali atsiriboti nuo įmonių blizgančių bukletų, milžiniškos medžiagų pasiūlos, verslo planų, nereikia derinti varginamų projektų ir gauni Dievo dovaną - kurti vienos seniausių kultūrų krašte. Tai įdomu", - kalbėjo K.Kisielius.
Be to, Vilniaus architektūros studijos architektas R.Kirdulis, ne savo noru nemažai metų praleidęs šiame krašte, gerai žinojo vietos tradicijas, todėl norėjosi praktiškai panaudoti jo žinias.
Kaip ir rengdami bet kurį kitą projektą, architektai ieškojo sąsajų su aplinka. „Afganistanas turi savo tradicijas, charakterį, mentalitetą, statybos ypatumus, todėl pirmiausia turėjome su tuo susipažinti. Stengiamės sukurti tokį statinį, kuris derėtų, nebūtų atvežtas iš Lietuvos", - patirtimi dalijosi K.Kisielius.
Viliojo egzotika
Panašiais kriterijais vadovavosi ir antrą vietą konkurse laimėję studijos A2SM architektai bei trečią vietą užėmusios jungtinės Paleko ARCH studijos ir bendrovės „Andrė Baldi architektūra urbanistika" pajėgos.
„Labai įdomu kurti projektą nepažįstamoje šalyje. O projektas mielas dar ir dėl to, kad nekvepia komercija, tuomet jauti kūrybinį pasitenkinimą", - tvirtino bendrovės „Andrė Baldi architektūra urbanistika", rengusios projektą su Paleko ARCH studija, architektė Andrė Baldišiūtė.
Kurti vaikų globos namų projektą toli esančiam regionui lietuviams buvo nelengva ir dėl mažai pažįstamos kultūros.
„Sunkiausia pajusti tą dvasią, kuria gyvena afganai. Daug domėjomės, konsultavomės su ten buvusiais draugais ir pažįstamais. Stengdamiesi naudoti vietines medžiagas atsisakėme mums įprastų tūrių ir formų", - pasakojo studijos A2SM architektas Aurimas Sasnauskas. Jis ir dabar su šypsena prisimena, kad komandai keistai atrodė noras griežtai atskirti merginų ir vaikinų teritoriją.
A.Baldišiūtės teigimu, reikėjo nuolat save stabdyti ir stengtis vietos bendruomenės nemokyti gyventi pagal europietiškus įpročius. Antai buvo minčių projekte padaryti taip, kad ateityje mergaičių ir berniukų korpusus būtų galima sujungti. „Tačiau tai yra jų gyvenimo ir religijos dalis. Todėl stengėmės suprasti, kaip elgtųsi vietos bendruomenė", - pasakojo architektė.
Panaudojo kilimo motyvą
Kurdami vaikų namų projektą studijos A2SM architektai kaip atspirties tašką pasirinko kilimus. Tai viena svarbiausių šio regiono meno ir kultūros dalių. Kilimų motyvai ir raštai buvo tarsi perkelti ant žemės sklypo - jis suskaidytas į dvylika dalių. Šios atskirtos gyvatvorėmis ir tvoromis, o kvartalas pavadintas „Žemės kilimu".
„Goro provincija - viena skurdžiausių Afganistane, miesto architektūra neįkvepia, nerodo pavyzdžio vaikams. Spalvingiausi - persiški kilimai, todėl vaikų centrą siūlėme daryti tokį, kad pasistengę vaikai galėtų išsiausti afganistanietišką kilimą", - apie projekto koncepciją pasakojo architektas A.Sasnauskas.
Trečios vietos laimėtojų atstovės A.Baldišiūtės teigimu, jų komanda buvo vienintelė, siūliusi visiškai uždarus kiemus mergaitėms ir berniukams. Uždari kiemai - svarbi jų kultūros dalis, tai leidžia laisviau ir saugiau jaustis.
Šie architektai taip pat siekė, kad projektą būtų galima įgyvendinti etapais. Neramumų ir skurdo alinamame krašte tai leistų vaikams pamatyti daugiau gėrio.