Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Gręžiniai šulinius dar sunkiai nurungia
2008-08-04
Lina Bušinskaitė
Miestų ir priemiesčių individualių namų gyvenvietėse jau mažai kur pamatysi rankiniu būdu kastų geriamojo vandens šulinių. Tai jau laikoma atgyvena.
O štai kaimuose modernūs giluminiai gręžiniai kol kas yra sunkiai prigyjanti naujovė, nes juos įrengti nepigu. Čia įprasčiau kasti tradicinius šulinius į žemę leidžiant gelžbetonio žiedus.
Apie tai, kokie yra gręžinių ir šulinių pranašumai, kiek kainuoja vieną ir kitą įsirengti ir koks jų patvarumas, pasakojo specialistai.
Vandens gręžiniai
Pataria bendrovės "Vilniaus gelmės" direktorius Martynas Paškonis
Pranašumai ir trūkumai. Į šachtinius šulinius dažniausiai suteka paviršinis vanduo, į gręžinius - spūdinis, iš žemės gelmių. Šis daugiau filtruotas, todėl ir švaresnis. Gręžinys užima mažiau vietos sklype nei šulinys, į jį neprikrenta šiukšlių, lapų, įvairių gyvių. Kita vertus, kartais labiau apsimoka daryti gręžinį: jei toje pačioje vietoje reikia kasti 15 m šulinį, gręžiniui užtenka 30, todėl pastarasis atsieis pigiau.
Kaina. Kiek kainuos įrengti gręžinį, priklauso nuo vietovės, žemės grunto struktūros, vandeningo sluoksnio gylio. Lengviausia daryti gręžinius smėlinguose ir molinguose gruntuose, sunkiau - kur yra riedulių ar dolomitų. Tuomet darbas reikalauja daugiau pastangų, sudėtingesnės technikos ir, žinoma, brangiau kainuoja. Tinkamiausi gręžti žemės gruntai - aplink Vilnių, todėl čia įrengti gręžinį kainuos pigiau nei bet kur kitur Lietuvoje. Vilniaus rajone išgręžti metrą vidutiniškai kainuoja 170 litų, Panevėžio - už vieną metrą gręžinio gali tekti sumokėti ir 300 litų. Jei kasėjai kviečiami į kitą rajoną, papildomai teks susimokėti ir už kelionę (5 Lt/km). Gręžiant giliau nei 150 m naudojama ir sudėtingesnė technika, o darbas reikalauja daugiau žinių ir patirties.
Patvarumas. Kad gręžinyje baigsis vanduo, maža tikimybė. Nebent aplink būtų iškasta aibė gręžinių ir suvartojama nepaprastai daug vandens. Jei šulinyje kaupiasi spūdinis vanduo, jis neišseks, o jei paviršinis, taip gali nutikti, ypač karštą vasarą.
Ilgainiui gali susidėvėti vandens siurbliai. Tačiau šiuolaikiniams gręžinio apsaugos vamzdžiams, pagamintiems iš patvaraus plastiko, toks likimas negresia. Vis dėlto galbūt po dvidešimties metų gali tekti išvalyti filtro viduje susikaupusias smėlio daleles, ir gręžinys vėl normaliai veiks. Filtrų valymo darbus atlieka įmonės. Kada valyti? Kai smarkiai sumažėja vandens slėgis.
Vandens kokybė. Gręžinio vandenį dažniausiai reikia papildomai filtruoti. Tai galima nustatyti atlikus vandens cheminį-bakteriologinį tyrimą. Požeminiuose vandenyse gali būti ištirpusių metalų, kitų cheminių elementų. Ištyrus vandens kokybę ir radus pagal normas per didelį kiekį cheminių elementų vertėtų statyti atitinkamą filtrą.
Gylis. Įprasta technika galima išgręžti iki 200 m gylio gręžinius.
Terminai. Nuo užsakymo pradžios gali tekti palaukti beveik mėnesį. Gręžinys, jei nėra jokių trukdžių, geras žemės gruntas, iškasamas per dieną ar dvi. Vėliau telieka įrengti siurblį ir įvadą į namą.
Vietovė. Kokiame gylyje pavyks aptikti vandens gyslą, priklauso nuo žemės grunto ir vandeningų sluoksnių. Yra specialūs Lietuvos geologijos tarnybos sudaryti geologiniai žemėlapiai, kuriuos paanalizavus galima apytikriai pasakyti, kokiame gylyje vienoje ar kitoje vietovėje yra vanduo. Gręžiniui ne visuomet įtakos turi ir šalia esantis vandens telkinys.
Šachtiniai šuliniai
Pataria Valdas Kasperavičius, šulinių kasėjas
Pranašumai ir trūkumai. Giluminiai gręžiniai - naujas išradimas. Anksčiau visi naudojosi rankiniu būdu kastais šuliniais. Šiandien išsikasti šulinį - ne tik galimybė prisiliesti prie senovės. Tai ir galimybė turėti nuosavo vandens, nepriklausyti nuo tiekėjų ar vamzdynų. Be to, ir išsikasti pigiau.
Trūkumai. Jei sklype, kur stovi šulinys, įrengiamos vietinės kanalizacijos sistemos, naudojami tokie patys žiedai kaip ir šuliniui, ilgainiui vanduo užteršiamas. Tuo galima įsitikinti į praustuvę įpylus izotopų, kurie nutekės į kanalizaciją. Ištyrus iš čiaupo bėgantį vandenį paaiškėtų, kad ir šis užterštas nitratais, nitritais.
Kaina. Įleisti vieną žiedą į žemę šiandien kainuoja apie 150 litų. Tiek mokama šulinio kasėjui už darbą. Be to, dar reikia pirkti žiedus, samdyti pagalbininkus meistrui, nes vienas jis negali kasti. Be 5 tūkst. litų šiandien vargu ar įmanoma išsikasti šulinį.
Patvarumas. Jei į žemę leidžiami žiedai yra betoniniai ir gerai nulieti, jie laikys ilgai. Betonas, net ir esant nuolatinei drėgmei, gali laikyti šimtą ir daugiau metų. Jei šulinio nereikės gilinti, žiedai nesusmegs. Rankomis kastus šulinius reikia valyti, tačiau, palyginti su gręžiniais, tai nesunku.
Gylis. Kiek reikės kasti šulinį, priklauso nuo to, kokiame gylyje yra vandeningas sluoksnis. Šulinių kasėjo žiniomis, Rykantuose (Trakų r.) netoli bažnyčios yra šulinys, į kurį įleisti net 44 gelžbetonio žiedai. Lentvaryje vienas šulinys turi 30-35, o Senuosiuose Trakuose - 12-15 žiedų.
Terminai. Per kiek laiko pavyks iškasti šulinį, priklauso ne tik nuo vandeningo sluoksnio gylio, bet ir nuo žemės grunto. Antai Dvarčionių soduose dešimties žiedų šulinį kasėjas kasė du mėnesius, mat pasitaikė molinga žemė. Jei kasamas smėlis ar žvyras, užtrunkama gerokai trumpiau.
Vieta. Kur sklype kasti šulinį, nustatoma vadinamosiomis virgulėmis. Tačiau jomis pernelyg pasikliauti nereikėtų, nes gali būti apgaulingos, pavyzdžiui, parodyti riedulį. Taip yra nutikę ir šulinių kasėjui - suleidęs 8 žiedus užstrigo dėl didžiulio akmens. Be to, kasant šulinį gilyn, kaupiasi nuodingosios dujos. Anksčiau norėdami patikrinti, ar saugu leistis gilyn, šulinių kasėjai nuleisdavo kibirą, į jį įdėję katiną ar vištą. Jei po kelių minučių ištraukti šie būdavo gyvi, vadinasi, dirbti saugu.
