Atnaujinti senus pastatus – vienas svarbiausių žingsnių gaivinant smunkančią ekonomiką ir suteikiant statybų sektoriui darbo. Ne mažiau opi problema, į kurią nukreipta daugelio šalies gyventojų žvilgsnių, – būtinybė keisti senus asbesto turinčius šiferinius stogus – ko gero, nublėso.

Liko tik idėja

Visko, ko gali šiuo metu tikėtis gyventojai, kurių namus dengia pasenusio asbestinio šiferio kepurė, – tai tik nueiti į savivaldybę ir pateikti duomenis, koks plotas turimų pastatų uždengtas kenksminga danga. Toliau lieka laukti. Ar bus mokamos kompensacijos tiems, kurie nutarė spręsti įsišaknijusią bėdą, neaišku.

Apie tai, kad visoje Europoje asbesto turinti stogo danga keičiama padedant valstybei ir kad tai daryti būtina, Lietuvoje prakalbta tik prieš kelerius metus. Idėja tuo metu pasirodė tarsi šakėmis ant vandens piešiamas paveikslas. Šiandien jau yra asbesto šalinimo programa, ją Vyriausybė patvirtino beveik prieš metus. Netgi programai įgyvendinti buvo suplanuotas biudžetas – apie 25 mln. litų. Iš jų apie 14 mln. būtų skirta kompensacijoms už pakeistus visuomeninių statinių ir kai kurių privačių gyvenamųjų namų šiferinius stogus. Dar beveik 9 mln. buvo numatyti duomenims apie asbestą šalyje kaupti, visuomenei šviesti, medicinos tyrimams. Aplinkos ministerijos specialistai skaičiavo, kad šiems metams asbesto programai įgyvendinti būtų galima skirti apie 5 mln. litų.

"Teoriškai asbesto šalinimo programa vykdoma, tačiau iki realių darbų dar nepriėjome – konkreti pagalba gyventojams, šalinantiems asbesto turinčius šiferinius stogus, dar neteikiama. Matot, kaip pasisuka gyvenimas – biudžeto projekte pinigai programai įgyvendinti buvo numatyti, tačiau jie dingo. Šiandien yra svarbesnių reikalų", – kalbėjo Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento vyriausiasis specialistas Mindaugas Bilkis.

Bendros tvarkos nelaukia

Aplinkos ministerijoje yra parengtas asbestinio šiferio inventorizacijos tvarkos projektas, kuris jau šiomis dienomis turėtų būti pradėtas įgyvendinti. Savivaldybės turės rinkti duomenis, koks kiekis asbestinio šiferio yra kiekvienos teritorijoje. Šiam projektui įgyvendinti numatyti dveji metai.

"Savivaldybės iš tiesų tik organizuoja inventorizavimo tvarką. Patys gyventojai turės pateikti duomenis, koks plotas stogo pas juos uždengtas kenksminga danga. Gavusios šiuos duomenis, savivaldybės atitinkamai juos apdoros, o vėliau bus nustatyta tvarka ir prioritetai, kaip bus keičiami asbesto turintys šiferiniai stogai", – sakė M.Bilkis.

Valdžia numatė, kad įgyvendinant asbesto šalinimo programą savivaldybės turėtų ne tik teikti informaciją gyventojams, bet ir surasti lėšų kompensacijoms už stogo keitimo darbus. Kam pirmiausia bus teikiamos kompensacijos, kokio dydžio – irgi spręs savivaldybės. Manoma, jog pirmiausia kompensacijas gautų socialiai remtinos šeimos.

Kai kurios savivaldybės jau dabar imasi konkrečių darbų, skiria tam pinigų. Antai Utenos rajono savivaldybė jau yra skyrusi kelias dešimtis tūkstančių litų kompensacijoms už šiferinių stogų keitimą. Šiame rajone jau nuo 2005 m. pusmetį (nuo sausio iki birželio) priimami iš gyventojų, norinčių pasikeisti asbesto turinčio šiferinio stogo dangą, prašymai. Gavusi prašymą, valdžia siunčia specialią komisiją ir tikrina, ar tikrai stogą dėl jo nusidėvėjimo reikia keisti. Jeigu priimamas teigiamas sprendimas, kompensuojama 30 proc. išlaidų už naujos stogo dangos medžiagas. Tačiau ši kompensacija negali būti didesnė nei 2 tūkst. litų. Taip pat kompensuojama 50 proc. namui dažyti skirtų medžiagų vertės. Gavę savivaldybės paramą, Utenos rajono gyventojai turi skubėti – darbus privalu atlikti dar tais pačiais metais.

Nori susieti su renovacija

Rūpintis, kad būtų keičiami šiferiniai stogai, labiausiai žadėjo buvęs aplinkos ministras Artūras Paulauskas. Ypač garsiai šios kalbos buvo girdimos prieš rinkimus į Seimą, todėl laikytos paprasčiausiu rinkimų triuku.

Pats A.Paulauskas tvirtino neketinantis užmiršti opios problemos ir toliau teikti įvairius siūlymus Vyriausybei. "Domiuosi eiga, nes patys kūrėme asbesto šalinimo programą. Buvome jau numatę įgyvendinti bandomąjį projektą, tačiau nespėjome", – sakė A.Paulauskas.

Šiferinių stogų keitimas buvo numatytas ir A.Paulausko vadovaujamos Naujosios sąjungos rinkimų programoje. Buvęs ministras tvirtina, jog šios nuostatos išliko. Kita vertus, senų šiferinių stogų keitimą norima "įvilkti" į pasenusių pastatų renovacijos drabužį. "Individualūs namai, kaip ir daugiabučiai, yra privatūs, tad kodėl jie negali tikėtis valstybės paramos? Juk kalbama ne tik apie ekologiją, bet ir apie žmonių sveikatą", – sakė A.Paulauskas.

Būdamas ministru jis pateikė skaičiavimus, kad žmonėms, keičiantiems šiferinius stogus, gali būti kompensuojama apie 20 proc. visų išlaidų. Paklaustas, kokiais skaičiavimais pagrįstas toks kompensacijos dydis, A.Paulauskas sakė, jog buvo žiūrimos visos galimos išlaidos. Kadangi keičiant stogus reikia pasirūpinti ir sena danga, būtent atliekų išvežimas ir tvarkymas būtų kompensuojamas. Šie darbai sudaro apie 20 proc. sąmatos. Iš to ir atsirado siūlymas skirti tokio dydžio kompensaciją gyventojams", – aiškino A.Paulauskas.

Vis dėlto jis siūlytų pirmiausia pasirūpinti, kad asbestinio šiferio neliktų ant vaikų darželių, mokyklų, kitokių ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigų.

Nemato reikalo skubėti

Aplinkos ministerijos specialisto M.Bilkio tvirtinimu, asbesto turintys šiferiniai stogai, jeigu jie nejudinami ir tvarkingi, jokio pavojaus sveikatai nekelia. Tad ir didelio reikalo skubėti įgyvendinti asbesto šalinimo programą nematoma. Nerimauti verčia tik smarkiai suskilinėję, trupantys šiferiniai stogai.

"Suprantama, juos geriau pakeisti. Tačiau kompensacijos už šiuos darbus numatytos tik po dvejų metų. Kas bus tada – sunku spėti. Viskas priklausys nuo šalies biudžeto pajėgumų, nes kol kas iš ES fondų pinigų tam neskirta", – tvirtino M.Bilkis.

Valdininkai svarsto, kam pirmiausia galėtų būti skirtos kompensacijos. Realiausia, kad jų sulauks tie gyventojai, kurių būsto stogai labiausiai susidėvėję. Tačiau daugeliui, netgi patiems politikams, kyla dvejonių, ar asbesto šalinimo programa nevirs vien tik skambiais žodžiais ir patirs visišką nesėkmę.

Naujovių dar nesugalvota

Kai tik kalbama apie senų šiferinių stogų keitimą, užsimenama, jog nuimti seną dangą nebus taip sunku, kaip utilizuoti atliekas. "Kol kas nėra didelių bėdų dėl to. Bet jeigu prasidės masinis reiškinys, tada gali kilti rimtų problemų. Bet laiko dar yra, regioniniai sąvartynai spės pasiruošti specialias aikšteles šiferiui užkasti. Kol kas kitokio utilizavimo metodo nėra", – aiškino Aplinkos ministerijos atstovas M.Bilkis.

Aplinkosaugininkai į šiferio utilizavimą žvelgia labai atsakingai ir pabrėžia, kad jį reikia naikinti laikantis atitinkamų reikalavimų. Vis dėlto net Aplinkos ministerijos atstovai nemato nieko blogo, jeigu kenksminga medžiaga verčiama į sąvartynus ir tiesiog užkasama žemėmis. Aiškinama, kad aplinkai neigiamas poveikis tikrai nebus daromas.

M.Bilkis irgi teigė, kad poveikio aplinkai sąvartynuose užkasamas šiferis nedaro. Tačiau per aplinką neigiamas poveikis gali pasiekti žmones.

Bendrovės "Bionovus" statybos ir griovimo atliekų aikštelės vadovas Jonas Dovgialo irgi patvirtino, kad šiuo metu vienintelis asbesto utilizavimo būdas – užkasti jį žemėmis, kito dar nesugalvota ne tik Lietuvoje, bet ir Vakaruose.

"Tačiau į statybinių atliekų aikštelę asbestą reikia atvežti rūšiuotą – pakrautą į atskirą automobilį, supiltą į dvigubus maišus, jei jis birus. Jei automobilyje asbestas pakrautas su kitomis atliekomis, jo nepriimame. Taip pat trimis egzemplioriais turi būti užpildyti pavojingų atliekų važtaraščiai. Manau, kad laikui bėgant turėtų būti padarytas tokių aikštelių poveikis aplinkai, nes asbestas vis tik yra kenksmingas", – sakė J.Dovgialo.

Sostinės Liepkalnio gatvėje esanti atliekų aikštelė kol kas vienintelė Lietuvoje, kur rūšiuojamas ir utilizuojamas asbestas. Šių atliekų sandėliavimo aikštelių nėra. Per metus mūsų šalyje į sąvartynus išvežama palyginti nedaug – apie 50 t asbestinio šiferio. Tačiau toks pat kiekis jo gali būti piktavališkai palaidotas miškuose.

Gali likti tik kalbos

Praėjusiais metais asbesto šalinimo programai numačius skirti lėšų, nemažai gyventojų džiaugsmingai sutiko šią žinią, tikėdamiesi, jog gaus nors kokias kompensacijas už nemažai išlaidų reikalaujantį stogo atnaujinimą. Tačiau šiais metais optimizmo mažiau, ypač kai finansavimo prioritetai visai kiti.

Netgi politikai puse lupų kalba, kad asbesto šalinimo programa gali baigtis vien skambiomis frazėmis. Mat vienos institucijos įpareigoja kitas numatyti lėšas, kitos pasiaiškina pinigų stygiumi ir nieko nedaroma. Galiausiai pasiaiškinama, kad niekas neįrodė, jog žmonės, gyvendami po šiferiniais stogais, patiria kokių nors pavojų. Tad vietoj dangos keitimo pasigirsta siūlymų seną šiferį tiesiog nudažyti.

"Pastaruoju metu nemažai žmonių užsuka su stogo brėžiniais, kad apskaičiuotume sąmatą. Gyventojai viliasi, kad jau artėja laikas, kai bus kompensuojamos stogo keitimo išlaidos, todėl ruošiamasi tam", – pasakojo bendrovės "Ruukki Lietuva" rinkodaros vadovė Daiva Žukauskaitė.

Ji spėja, kad patvirtinus sprendimą kompensuoti stogo dangos keitimo darbus ir jam įsigalėjus, gyventojai intensyviai imsis šių darbų. Tik kompensavimo procesas turėtų būti aiškus ir paprastas. "Dauguma Lietuvoje esančių namų dar turi senus šiferinius, sveikatai kenksmingus stogus, o juk sveikai gyventi nori visi. Todėl kompensavimo sąlygos turėtų būti geros, supaprastintos ir prieinamos vidutines bei žemesnes pajamas gaunantiems gyventojams", – sakė D.Žukauskaitė.

Statistika rodo, kad keisdami seną dangą, apie 70 proc. gyventojų renkasi plieninę dangą dėl priimtiniausio kainos ir kokybės santykio. Įvertinamas ir tokios dangos nesudėtingas klojimas bei ilgaamžiškumas.

Poveikis pasijaučia vėliau

Asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai kelia pavojų, kai tie statiniai, konstrukcijos ir gaminiai laužomi, ardomi ar apdorojami, o tuo metu aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Žmogui įkvepiant asbesto skaidulų, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų onkologinių ligų ir asbestozės priežastimi. Dėl asbesto poveikio per metus Europos šalyse apytiksliai užregistruojama apie 20 tūkst. mirčių nuo plaučių vėžio. Dažniausiai kenksmingas asbesto poveikis pasireiškia po 20–30 metų. Pagal kenksmingumą asbestas prilyginamas arsenui ir gyvsidabriui.

1976 m. asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelianti medžiaga. Asbesto gaminiai ir jo atliekos reglamentuoti ES direktyvomis. Vienas ES reikalavimų – riboti tokių gaminių naudojimą. Nuo 2005 m. sausio 1 d. Lietuvoje, kaip ir visose ES šalyse, naudoti asbestą ir kitus jo turinčius gaminius uždrausta. Tačiau su asbestu ar jo turinčiais gaminiais vis dar susiduria gana daug žmonių.

Apie 96 proc. asbesto yra šiferio lakštuose ant namų stogų. Likęs kiekis jo yra sovietmečiu tiestuose inžineriniuose tinkluose, vėdinimo ir kituose įrenginiuose.