Apartamentai atpigo per pusę
Išskirtiniai apartamentai uostamiesčio centre jų statytojams tapo tikru galvos skausmu. Nemažai sąnaudų pareikalavęs sudėtingų konstrukcijų statinys ilgą laiką nesulaukia šeimininko.
Dar praėjusį rudenį projekto plėtotoja bendrovė „YIT Kausta būstas" už 224 kv. metrų ploto dviaukštį butą prašė beveik 4 mln. litų.
Tikėtasi, jog analogų Lietuvoje neturintis statinys sudomins išskirtinių poreikių klientus. Naujos statybos daugiaaukštyje Minijos gatvėje viršutiniai devynioliktas ir dvidešimtas pastato aukštai buvo suprojektuoti kaip atskiras dviaukštis butas, kuris pažiūrėti atrodo tarsi namas ant namo. Iš erdvių apartamentų atsiveria įspūdinga miesto panorama.
Tačiau po nevaisingų pirkėjo paieškų buto kaina smuktelėjo per pus - prieš keletą mėnesių už jį buvo prašoma 2,5 mln., o šiuo metu - jau 1,8 mln. litų. Bendrovės „YIT Kausta būstas" projektų vadovas Tomas Šaparauskas mano, jog kaina pasiekė dugną ir kol kas jos leisti nebeketinama. „Kada nors vis tiek parduosime", - vylėsi T.Šaparauskas. Pašnekovas neneigė, jog daugiaaukščio projektuotojų užmojai Klaipėdos rinkai pasiūlyti šį unikalios konstrukcijos VIP kategorijos produktą nepasiteisino.
„Gyvenimas parodė, kad tokie apartamentai yra vienetiniai, nepaklausūs, o mūsų bendrovė labiau specializuojasi ekonominės klasės būstų srityje. Iš principo tai būtų galima vertinti kaip klaidą", - pripažino T.Šaparauskas.
Pasak uostamiesčio nekilnojamojo turto agentūros „Aidila" direktoriaus ir teisininko Algimanto Bružo, šiandien jau neturėtų stebinti, kad daugiaaukščio Minijos gatvėje statytojai pamažu leidžia apartamentų kainą.
„Jie didesniąją pelno dalį pasiėmė iš anksčiau sėkmingai parduotų kitų šio pastato butų. Suprasdami, kad nekilnojamojo turto rinkoje šiuo metu sąstingis ir galimas dar didesnis kainų kritimas, jie, manau, elgiasi logiškai - nori pabaigti projektą, išparduoti likučius, nors galbūt šių apartamentų kaina ir tampa artima savikainai", - komentavo A.Bružas.
Pašnekovo įsitikinimu, net vertinant šiandienę nekilnojamojo turto rinkos situaciją, pasiturintys žmonės vis tiek perka išskirtinius objektus, mat jie turi didesnę išliekamąją vertę. Tačiau esą ir tokie pirkėjai įvertina pardavėjo padėtį - jei mato, kad šiam reikia parduoti objektą, stengiasi derėtis, numušti kainą.
„Iš esmės viskas priklauso nuo paties objekto - jei jis vienetinis, jo kaina gali augti ir toliau. Štai prie jūros, prieškopio zonoje, esantys žemės sklypai, kurių yra rezervuota, vis tiek brangsta", - aiškino A.Bružas.