Vytauto Didžiojo vardu pavadintą Aleksoto tiltą vis dar puošia sovietiniai simboliai. Paaiškėjo, kad juos nuimti miestui gali kainuoti beveik pusę milijono litų.
Sugrąžinti tiltui senąjį vardą Kauno miesto taryba nusprendė prieš tris mėnesius. Politikai nutarė tiltą pavadinti Vytauto Didžiojo vardu ir nuimti likusius sovietinius reliktus. Juos ketinta perduoti muziejui.
Šiuos darbus planuota atlikti iki Kauno miesto gimtadienio šventės, tačiau kol kas pakito tik tilto vardas, o sovietiniai atributai liko. Per miesto šventę reliktus bandyta uždengti audeklu.
Kiek laiko besiplaikstantys uždangalai slėps tilto istoriją, nežinia. Vakar išsiaiškinta, kad vien sovietinių akcentų nuėmimas gali kainuoti iki pusės milijono litų.
„Manėme, kad sovietiniai simboliai tik prilipdyti prie sienos, o dabar paaiškėjo, kad reikia nuardyti visus pilonus“, – aiškino Kauno savivaldybės komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Vyšniauskas.
Sovietmečiu tiltą projektavę specialistai apie jo ardytojams kilsiančias problemas negalvojo. Norint nuimti iš ketaus lietas tilto dalis, reikia nuardyti pilonų viršų ir nukelti iki kelių tonų galinčias sverti konstrukcijas.
Kol vyktų darbai ant tilto, reikėtų uždaryti bent vieną eismo juostą. Specialistai atkreipė dėmesį, kad nuardytus sovietinius simbolius derėtų pakeisti naujais. Savivaldybėje niekas nežinojo, kas galetų papuošti tiltą nuardžius sovietinius reliktus.
Valdininkai nedrįso prognozuoti, kada ant Aleksoto tilto prasidės darbai. Tik suabejota, ar dėl to verta švaistytis šimtatūkstantinėmis sumomis.
Vieno sovietinių simbolių nuėmimo iniciatorių vicemero Stanislovo Buškevičiaus paaiškėjusi kaina negąsdina.
„Kalbant apie sovietinius simbolius, derėtis dėl pinigų neverta. Tai yra garbės reikalas. Neįsivaizduoju, kad, pavyzdžiui, Berlyne kiltų diskusijos dėl pinigų, jei reiktų nuimti nacių svastiką“, – ryžtingai kalbėjo vicemeras.
Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko teigimu, sugrąžinus tiltui istorinį pavadinimą, palikti sovietinius simbolius nelogiška.
„Simbolių ant tilto tikrai neliks, bet darbų kaina turi būti proto ribose. Ieškosime kitų variantų. Pasitarus su specialistais, gal paaiškės, kad simbolius galima paprasčiausiai užbetonuoti“, – kalbėjo meras. Danų inžinieriaus Knudo Hejgordo kompanijos projektuotas ir statytas Vytauto Didžiojo tiltas atidarytas 1930 metais. Jis tuomet kainavo daugiau nei tris su puse milijono litų.
Po dešimtmečio Kauno burmistro įsakymu jis pavadintas Aleksoto tiltu. Nepraėjus nė metams, 1941 metų birželio 26 dieną, tiltas susprogdintas. Vėliau laikiną medinį tiltą 1948 metais nunešė potvynis, o vokiečių belaisviai pastatė dabartinį tiltą, kuris prieš keletą metų buvo kapitališkai rekonstruotas.
Naujausi komentarai