Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Vertybės statusas Žaliakalnio bažnytėlės neišgąsdino
2012-01-30
Vereta Rupeikaitė
Žaliakalnyje besiglaudžianti Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia neseniai įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Jos šeimininkai džiaugiasi, kad būtiniausius remonto darbus spėjo atlikti iki šio įvykio.
Kritika dėl langų – pagrįsta
„Aišku, kad dabar trikdžių bus daugiau. Ačiū Dievui, kad visus darbus padarėme iki to, prieš kelerius metus atlikome kapitalinį remontą“, – atvirai kalbėjo Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas Vytautas Grigaravičius. „Dabar, kaip sako, nė vinies neįkalsi be leidimo“, – pridūrė jis, apibūdindamas bažnytėlės naujojo statuso ypatumus.
Aukštaičių gatvėje esančioje šventovėje 2006 m. iš vidaus apšiltintos sienos ir lubos, zakristijoje paklotos naujos grindys, atnaujintas parketas, sudėti langai, įrengta nauja elektros instaliacija ir apšvietimas, apšviestas Kryžiaus kelias, o iš išorės bažnyčia atnaujinta išsaugant senąją architektūrą.
„Sienas iš lauko nušveitėme, nes buvo užteptos kažkokiomis kalkėmis. Užpernai susitvarkėme šventorių“, – darbus vardijo klebonas. 2008 m. bažnytėlė pasipuošė naujais suolais su klauptais.
Į vertybių sąrašą įtraukto pastato vertinimo akte rašoma, kad langai – blogos būklės. Mat mediniai langų rėmai pakeisti baltais plastikiniais.
„Pastaba dėl plastikinių langų gal ir teisinga, bet langų keisti kol kas nenumatome. Nesame užsispyrę, gal ateityje pakeisime juos mediniais“, – neprieštaravo V.Grigaravičius.
Nuo šiol pertvarkant ar remontuojant šventovę darbus teks derinti su paveldo specialistais.
Su didžiąja – ne konkurentės
Ši bažnyčia ypač buvo reikšminga sovietmečiu. Joje krikštijosi labai daug žmonių. Žaliakalnyje gyveno daug inteligentijos – mokytojų, gydytojų, kurie lankėsi šioje nedidukėje bažnyčioje. Kai kurie ir dabar ją lanko. Šventovė yra pritraukusi nemažai jaunuolių, kurie vėliau pasirinko dvasininko kelią.
Atstačius Paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, uždaryti mažąją net negalvota. „Didžioji Prisikėlimo bažnyčia dabar turi savo veidą. Konkurencijos tarp abiejų šventovių nėra. Vieni renkasi mažąją, juo labiau kad ji yra šildoma, kiti – didžiąją“, – pasakojo klebonas.
Mažąja vadinamos šventovės raida įdomi. Lietuvai 1918 m. paskelbus nepriklausomybę, Žaliakalnyje pagausėjo gyventojų, čia nutarta įsteigti naują parapiją. 1922 m. iškelta idėja kaip paminklą nepriklausomybei Žaliakalnyje pastatyti gražią bažnyčią ir suteikti jai Kristaus Prisikėlimo titulą.
Dėl finansinės krizės sumanymo įgyvendinti nesisekė, vietoj ištaigingos šventovės nuspręsta pastatyti laikiną medinę bažnytėlę. Kadangi šį tikslą greitai įgyvendinti dėl Lietuvoje vykusios finansinės krizės buvo nelengva, nutarta ant gautos žemės statyti laikiną medinę bažnyčią. Ji pradėta statyti 1923 m. pradžioje, o tų pačių metų rugsėjo 23 d. iškilmingai pašventinta.
Išsaugoti unikalūs vitražai
Sekmadieniais visi norintieji dalyvauti šv.Mišiose nesutilpdavo, todėl nuspręsta padidinti laikinąją bažnyčią, kuri pašventinta 1928 m. pabaigoje. Antros laikinosios bažnyčios karkasas buvo medinis, tarpai sumūryti iš plytų.
1933 m. antroji bažnyčia buvo restauruota. Rekonstrukcijos autorius – inžinierius Karolis Reisonas, kuris projektavo ir didžiąją – Paminklinę Prisikėlimo bažnyčią. Medinė bažnytėlė buvo apmūryta, joje įrengti penki altoriai.
Bene svarbiausi dekoro akcentai – prancūziško stiklo vitražai, kurių autorius – garsus tarpukario menininkas Stasys Ušinskas. Šie meno kūriniai jau anksčiau įrašyti į Kultūros vertybių registrą, dabar tai – viena iš bažnyčios vertybių.
