Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Suplyšęs Kauno Prezidentūros apdaras
2009-04-07
Vereta Rupeikaitė
Prezidento institucijos gimtadienis vakar paminėtas ir Kaune. Į Istorinę Prezidentūrą užsukę svečiai pamatė pastelinėmis spalvomis šviečiantį pastatą, tačiau neišvydo vidiniame kieme nuo terasos byrančio tinko.
Parodoje ir jos herojai
Vakar, minint Prezidento institucijos 90 metų sukaktį, į Kauno Istorinę Prezidentūrą atvyko Prezidentai – Valdas Adamkus ir Algirdas Mykolas Brazauskas. Garbūs svečiai palydėti pro paradines duris. Kitapus pastato esantis tarnybinis įėjimas su terasa, nuo kurios byra dažai ir tinkas, šventinės nuotaikos negadino.
90-mečio proga vienoje salių buvo atidaryta paroda, skirta visiems Lietuvos prezidentams: pradedant Antanu Smetona ir baigiant dabartiniu šalies vadovu V.Adamkumi. Pusantrų metų veiksiančioje parodoje palikta vieta ir prezidentui, kuris bus išrinktas po kelių mėnesių. Istorinės Prezidentūros Kaune vadovė Birutė Garbaravičienė neprisimena, kad šiuose rūmuose vienu metu lankytųsi du Lietuvos prezidentai.
Ekspoziciją apie prezidentus Kauno Istorinės Prezidentūros darbuotojai įrengė beveik negavę papildomo finansavimo. 3 tūkst. litų skyrė Užsienio reikalų ministerija, šie pinigai panaudoti stendams gaminti.
Priimtų kaip dovaną
Eksponatai surinkti iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fondų, Prezidentūros kanceliarijos, Lietuvos centrinio valstybės archyvo. V.Adamkus ir A.M.Brazauskas paskolino savo namuose saugomas relikvijas.
Ekspozicijoje galima pamatyti parkerį, kuriuo pasirašytas Lietuvos įstojimas į ES, Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II laiškas V.Adamkui, kitų daiktų. Vienas eksponatų – itin simboliškas. Tai 1928 m. Prezidentui A.Smetonai korporacijos "Neo-Lithuania" padovanota taurė, kurią 2004 m. Prezidentui V.Adamkui įteikė per istorijos skersvėjus ją išsaugoję žmonės.
Paroda apie buvusius ir esamus Lietuvos prezidentus surengta pirmą kartą.
Istorinės Prezidentūros vadovė viliasi, kad bent dalis šių eksponatų liks Kaune, o istorinis pastatas bus laikomas ne vien Kauno, bet visos valstybės vertybe.
Akis bado brokas
"Yrančio stogelio" istorija laistoma pagraudenimais ir pažadais bemaž penkerius metus. Lėšų pastatui remontuoti neatsirado ir tada, kai Lietuvos ekonomika buvo tituluojama Baltijos tigru.
B.Garbaravičienės tikinimu, atsivėrę Istorinės Prezidentūros pastato defektai gerai žinomi prezidentams, premjerams, ministrams, Seimo nariams. Pastaruoju metu daug nežadama, bet puse lūpų kalbama, kad lėšų galbūt bus surasta rezervo fonde.
Jei būtų apsiribota minėtos terasos lubų, pamatų, karnizų ir stulpelių kapitaliniu remontu, užtektų 200 tūkst. litų. Tačiau tam, kad terasa būtų geriau apsaugota nuo atmosferos poveikio, rekomenduojama ją įstiklinti. Tada darbų sąmata išaugtų maždaug iki 300 tūkst. litų.
Istorinės Prezidentūros pastatas restauruotas ir atidarytas 2003 m. vasario 16 d. Statybos brokas terasoje matėsi jau 2005 m. vasarą, kai pastatas buvo perduotas Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui.
"Nuo tada pradėjome ieškoti, kaip jį tvarkyti. Bendrovė "Marijampolės statyba", kuri vykdė restauravimo darbus, jau buvo bankrutavusi, ištaisyti broką nebuvo kam", – pasakojo Istorinės Prezidentūros vadovė.
Šių metų rugsėjo 1 d. sukaks 90 metų, kai šiame pastate įsikūrė Lietuvos Respublikos Prezidentūra. Tikimasi, kad šį jubiliejų Istorinė Prezidentūra švęs atrodydama deramai.
Prezidento priesaika, ištarta 1919 m. balandžio 6 d.
"Aš, Antanas Smetona, Lietuvos valstybės Prezidentas, Tautos atstovybės valia pastatytas šios aukštos pareigos eiti, Didžiu ir Visagaliu Dievu prisiekiu ir pasižadu Lietuvos piliečiams, jų Atstovybės, Valstybės Tarybos akivaizdoje, kad aš mano pilietiška garbe ir kiliausiais mano sielos jausmais būsiu ištikimas Lietuvos valstybei ir jos Konstitucijai ir sąžiningai eisiu mano aukštas pareigas. Taip man Dieve padėk. Amen."
Istorinės Prezidentūros pastato istorija
1846 m. gautas leidimas statyti dviaukštį namą čerpių stogu.
1848 m. suprojektuotas simetriškas stačiakampio plano pastatas, skirtas prabangiai rezidencijai arba įstaigai. Statant namas pailgintas.
1866 m. pastatą su erdviu sodu išsinuomojo gubernatūra.
1876 m. caro administracija pastatą nusipirko nuolatinei gubernatoriaus rezidencijai. Name buvo 11 kambarių, parketo grindys, olandiškos baltų koklių krosnys.
1877 m. pastatas buvo kapitališkai remontuojamas. Pertvarkyta kiemo galerija ant 8 stulpų-kolonų, kuri toliau atliko koridoriaus vaidmenį.
1915 m. rūmuose buvo apsistojęs Vokietijos kaizeris Vilhelmas II.
1919 m. rugsėjo 1 d. į pastatą įsikėlė Lietuvos Respublikos Prezidentas A.Smetona ir jo kanceliarija. Vėliau rūmuose taip pat rezidavo prezidentai Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius.
1923 m. pastate įrengtas centrinis šildymas, iškeltas stoglangis virš šiaurinio salono. Prezidento priimamieji kambariai, kabinetas ir valgomasis buvo antrajame aukšte, miegamasis su prieškambariu ir vonia – pirmajame.
1940 m. pastate įsikūrė LTSR Aukščiausios tarybos prezidiumas.
1941 m. rūmai perduoti Kauno valstybiniam kultūros muziejui. Po karo pastate veikė Pionierių namai, vėliau – Mokytojų namai.
1990 m. rūmai perduoti Vytauto Didžiojo karo muziejui.
1998 m. parengtas rūmų restauravimo projektas (arch. Nijolė Švėgždienė).
2003 m. atidarytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus Prezidentūros filialas.
2004 m. rūmai perduoti Prezidentūros kanceliarijos žinion.
2005 m. rūmai perduoti Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui.
