Neįgalaus sūnaus dėka švedė atrado Lietuvą Pereiti į pagrindinį turinį

Neįgalaus sūnaus dėka švedė atrado Lietuvą

2011-11-11 21:54
Neigiami lietuvių epitetai vienas apie kitą tampa tautosaka. Po pasaulį keliaujantys klaipėdiečiai svečioje šalyje taip pat geriau linkę nutylėti savo tautybę.

Neigiami lietuvių epitetai vienas apie kitą tampa tautosaka. Po pasaulį keliaujantys klaipėdiečiai svečioje šalyje taip pat geriau linkę nutylėti savo tautybę. Bet, pasirodo, ne visiems užsieniečiams lietuviai atgrasūs.

Nerado tinkamų padėjėjų

„Tiesiog noriu papasakoti, kokie jūs, lietuviai, esate“, – pokalbio tikslą nurodė į uostamiestį pirmą kartą atvykusi švedė Margareta.

67 metų moteris augina visišką negalią turintį sūnų. Ketvirtą dešimtį baigiantis jos sūnus serga autizmu, cukriniu diabetu. Jaunėlis gimė neįgalus, nes laukdamasi trečio vaiko moteris susirgo raudoniuke.

Pasak Margaretos, rūpinimasis tokiu sūnumi – sunkus darbas. Jo negalima paleisti iš akių nė minutei. Per parą Henriką pakaitomis prižiūri septyni padėjėjai. Švedijoje draudžiama vienam žmogui neįgalųjį prižiūrėti ilgiau nei keturias valandas.

Pasirodo, opiausia švedės problema buvusi rasti padėjėjus.

„Turiu pinigų, bet nerandu žmonių“, – atvira moteris.

Margareta sūnaus priežiūrai 12 metų samdė švedus. Pašnekovė neslepia nusivylimo savo tautiečiais – kelių valandų darbas jiems pasirodydavęs per sunkus.

„Jie tinginiai, kuriems trūksta disciplinos ir atsakomybės“, – nevynioja žodžių į vatą viešnia.

Moters lūkesčių nepateisino ir kitų tautybių padėjėjai.

Išgirdo apie Lietuvą

Neįgalų sūnų prižiūrėjęs vienas iš asistentų švedų moteriai pasiūlė įdarbinti lietuvį Gediminą. Švedas kartu su juo apie pusmetį savanoriavo Afrikoje. Taip prasidėjo Margaretos pažintis su Lietuva. Ji buvo sužavėta 25-erių klaipėdiečio darbu. Po metų jis pasiūlė įdarbinti dar kelis lietuvius.

Margaretą taip sužavėjo lietuviai, kad ji kartu su sūnumi nusprendė apsilankyti Klaipėdoje, iš kur buvo atvykę pagalbininkai. Iki tol ji niekada nebuvo mūsų šalyje. Bet moteris lankėsi buvusioje Sovietų Sąjungoje, domėjosi įvykiais, kai ši subyrėjo.

„Lietuviai nuostabūs, atsakingi, darbštūs, greitai mokosi“, – gerų žodžių nešykštėjo viešnia.

Kai su Henriku pradėjo dirbti lietuviai, vyras numetė septynis kilogramus. „Tačiau tai nereiškia, kad jie blogai dirbo, – kuo mažesnis svoris, tuo mažiau insulino reikia cukriniu diabetu sergančiam Henrikui“, – paaiškino moteris.

Margareta tarp išvardytų privalumų nurodė dar vieną – lietuviai kepa nuostabius pyragus. Jiems įsidarbinus moteris po ilgo laiko gali daugiau dėmesio skirti sau.

Prilygsta kūdikiui

Klaipėdoje Margareta turėjo tikslą – nusamdyti dar keletą padėjėjų savo sūnui, kurie sutiktų važiuoti padirbėti į Švediją. Ji taip susižavėjo viešnage Lietuvoje, kad dar planuoja sugrįžti: išsinuomoti namą miške ir praleisti čia vasarą.

Pašnekovė patikino, kad į Lietuvą atvažiavo ieškoti ne pigesnės darbo jėgos. Jiems esą mokėtų tiek pat, kiek ir švedams, – 7 tūkst. litų per mėnesį.

Rodydama albumą moteris savo sūnų švelniai vadina savo kūdikiu. Pastarasis kreipinys atspindi realybę. Nors Henrikui 38-eri, padėjėjai jam keičia sauskelnes, prausia bei valgydina.

„Lietuviai savo darbą puikiai dirba ne dėl didesnių pinigų. Jie tiesiog nuoširdūs. Ne kiekvienas suaugusiu vyru galėtų rūpintis kaip mažu vaiku“, – įsitikinusi viešnia.

Rūpinasi valstybė

Margaretą Lietuvoje sužavėjo ir žmonių požiūris į neįgalų jos sūnų. Pastebėjus, kad vietos neįgalieji dažnai skundžiasi supratingumo stoka, švedė sutiko, jog požiūris į neįgaliuosius abiejose šalyse skiriasi. Švedijoje neįgaliais žmonėmis itin rūpinasi valstybė.

Ten nėra populiarios neįgaliesiems skirtos prieglaudos. Patvirtindama šiuos žodžius, ji rodo fotografijų albumą iš Henriko namų, kur jis turi savo miegamąjį, virtuvę ir net darbo kambarį.

Už padėjėjų darbą sumoka valstybė. Neįgaliajam suteikiama puiki medicininė priežiūra.

Pasirūpinama ir užimtumu: pirmadienį Henrikas lankosi specialiai neįgaliesiems įrengtose arklidėse, antradienį ateina muzikos mokytojas, trečiadienį ir ketvirtadienį laukia užsiėmimai baseine, likusiomis dienomis – treniruotės sporto klube arba pasivaikščiojimai gamtoje.

„Henrikas turi puikų gyvenimą“, – tikina motina.

Su neįgaliu sūnumi ji keliauja po svečias šalis. Į draugiją pasiima ir norinčius padirbėti. Prieš išvažiuodama į Klaipėdą, švedų laikraštyje ji įdėjo skelbimą, kad važiuoja svetur švęsti sūnaus gimtadienį ir norintiesiems siūlo prisijungi, mainais jie turėtų pasirūpinti sūnaus priežiūra. Tačiau norinčiųjų neatsirado.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų