Maironiui – per daug garbės Rotušės aikštėje


2011-06-30
Daina Skominienė
Maironiui – per daug garbės Rotušės aikštėje

Kauniečiai turbūt nežino, kad viena opiausių Senamiesčio problemų yra neva Rotušės aikštės vaizdą darkantys du paminklai – Maironiui ir Motiejui Valančiui. Visuomeninei Rotušės aikštės draugijai tai akivaizdu.

Paminklus pavadino klaida

Rotušės aikštės sutvarkyti bandančiai draugijai užkliuvo, jos narių manymu, per daug vietos aikštėje užimantys iškilūs visuomenės veikėjai Jonas Mačiulis-Maironis ir M.Valančius.

Kauno civilinės metrikacijos biuro vedėjo Kęstučio Ignatavičiaus įsitikinimu, čia pastatyti paminklai – kadaise juos čia įkurdinti leidusių valdininkų klaida. "Reikėjo gerai apgalvoti vietą, o ne statyti bet kur. Šie paminklai atima dalį aikštės", – kalbėjo K.Ignatavičius apie Rotušės aikštės pakraščiuose skulptūromis įamžintus du lietuvių literatūros klasikus, dvasininkus, visą gyvenimą paskyrusius Lietuvai.

Tiek atminimo ženklų nevertas

Rotušės aikštės dailininku draugijos pristatomo Audriaus Staramonio įsitikinimu, neprotinga 300 metrų spinduliu išdėstyti net tris įamžinimo vietas vienam asmeniui, tegu ir labai gerbiamam.

A.Staramonis turėjo galvoje ne Austrijos sostinę Vieną, kurioje atminimo ženklų Wolfgangui Amadeus Mozartui galima rasti ir kas 20 metrų, bet Kauną ir Maironį.

Trimis įamžinimo vietomis laikoma pati Maironio skulptūra, paminklas "Kristus" Maironiui atminti jo muziejaus sodelyje ir bareljefas su antkapine lenta prie Kauno arkikatedros bazilikos, kurios kriptoje palaidotas klasikas.

"Ši asmenybė man labai imponuoja, tačiau kam reikia į vieną vietą sugrūsti tiek paminklų vienam Maironiui?" – nuomonę dėstė A.Staramonis.

Vieta skulptūrai – kieme

Pertvarkų iniciatoriai aikštės pakraštyje stovinčią Maironio skulptūrą siūlo iškelti į jo memorialinio muziejaus kiemą. Draugijos manymu, rakinamas muziejaus sodelis – pati geriausia vieta pagerbti kunigą ir poetą, kūrusį tarpukario Kauną ir Lietuvą, kvietusį aukotis visuomenės idealams ir dirbti tautos labui.

Bareljefas, Rotušės aikštės draugijos nuomone, galėtų likti senojoje vietoje – prie Arkikatedros bazilikos.

Kaip, iškėlus Maironio skulptūrą, būtų galima panaudoti atokią Rotušės aikštės kertę, iniciatoriai nedetalizavo. Draugiją sudaro ne tik architektai, dailininkai, paveldosaugininkai, muziejininkai, bet ir verslininkai, Rotušės aikštėje veikiančių kavinių savininkai.

Galbūt atsilaisvintų vieta dar vienai lauko kavinei? Šiuo metu Rotušės aikštės erdve dalijasi keturios lauko kavinės. Gal Maironis trukdo penktai?

Lauk – ir M.Valančiui

Iš aikštės pakraščio gujamas ir M.Valančius, vyskupas, kovojęs su carinės Rusijos numatytu lietuvių tautos nugirdymu. Visuomenininkų draugijos manymu, šio šviesuolio skulptūrai parinkta dar netinkamesnė vieta nei Maironio.

"M.Valančius pastatytas prie sienos tarsi sušaudyti", – yra garsiai pastebėjęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Pasičiupusi šią nuomonę Rotušės aikštės draugija naudoja jį kaip rimtą argumentą.

"M.Valančius stovi tarp tualetų", – pabrėžė draugijos nariai, turėdami galvoje biotualetus, kartais statomus netoli kunigų seminarijos sienos per miesto šventes. Tačiu siūlymas – ne parinkti kitą vietą biotualetams, o – skulptūrai.

Kaip teigiama, skulptūra M.Valančiui atminti apskritai nebuvo skirta Kaunui. Skulptorius Leonas Žuklys ją kūręs Vilniui. Sostinei dirbinys neva neįtikęs, todėl granito paminklą teko priimti Kaunui. Būtent dėl to M.Valančius buvo pastatytas, draugijos narių žodžiais, bet kur.

Rotušės aikštės sutvarkymo iniciatoriai su savo siūlymais ketina kreiptis į miesto tarybą.