Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Kauną apgaubė sveikatai pavojingas smogas
2011-11-10
Tadas Širvinskas
Kaune tvyrojantis smogas patvirtina, kad į individualių namų krosnis keliauja viskas, kas dega. Pavojingomis kietosiomis dalelėmis kvėpuoja visas miestas. Ar nuo užterštumo išgelbės eksperimentas?
Kenksminga šiluma
Užvakar užfiksuota, kad vidutiniškai per parą Kaune viename kubiniame metre oro buvo 71 mikrogramas kenksmingų kietųjų dalelių (ribinė norma – 50 mikrogramų). Aplinkos apsaugos specialistai neabejoja, kad pagrindinis taršos šaltinis – kauniečių namuose kūrenami katilai.
„Centralizuotam šildymui energiją gaminanti katilinė kontroliuoja išmetamąją taršą, tą daro ir visos kitos įmonės, o individualūs namai beveik nekontroliuojami – jie neturi valymo įrenginių. Tas pats būtų, jei mieste būtų kūrenami laužai. Ką į krosnį įdeda, tą ir išmeta pro kaminą“, – aiškino įstaigos „Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai“ vadovas Juozas Kameneckas.
Padėtis nebūtų itin bloga, jei žmonės namus šildytųsi leistinomis kuro rūšimis, tačiau neretai į krosnis keliauja viskas, kas dega: klijais permirkusios presuotų drožlių plokštės, plastikas, net padangos ir kiti oro taršą didinantys daiktai.
„Žmonės tiesiog degina šiukšles ir jų kenksmingus pelenus pila sau ant galvos“, – vaizdingai palygino J.Kameneckas.
Įmonės teršia mažiau
Savivaldybė ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) iš miestiečių gauna pranešimų apie kaimynų naudojamas neleistinas kuro rūšis, tačiau tokius pažeidimus įrodyti sunku, ypač kai deginami nedideli šiukšlių kiekiai.
„Šiukšlės sudega greitai, o pagal dūmų spalvą kuro rūšies nenustatysi. Jeigu žmonės užkurs šlapias pjuvenas ar malkas, net anglis, kol krosnis įsidegs, dūmai gali užkloti visus kaimyninius namus, bet mes nieko negalėsime padaryti, nes naudojamas leistinas kuras“, – pasakojo Kauno RAAD Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius.
Anksčiau buvo atvejų, kai aplinkosaugininkai nustatė, kad automobilių remonto garažuose šildymui buvo naudojamo panaudota alyva.
„Šiemet patikrinta apie 50 tokių įmonių, bet neturėjome prie ko prikibti. Įmonės susitvarkė, o su gyventojais padėtis prastesnė“, – pastebėjo E.Vainalavičius.
Neabejojama, kad prie neleistino kuro naudojimo padažnėjimo prisidėjo prieš kelerius metus pablogėjusi ekonominė padėtis ir didėjančios kuro kainos. Todėl žmonės vis dažniau ir kūrena tai, ko negalima.
Rengiasi eksperimentui
Savivaldybė tikisi, kad kitais metais bus gauta pinigų iš ES ir viename iš indvidualių namų kvartalų ant visų kaminų bus sumontuoti specialūs kietąsias detales gaudantys filtrai. Šis eksperimentas truktų penkerius metus. Per visą tą laiką būtų matuojama oro tarša tame ir aplinkiniuose kvartaluose.
„Mūsų žiniomis, tai būtų pirmas toks eksperimentas pasaulyje. Filtrus pagamintų vokiečiai, kurie juos jau yra išbandę pramoniniuose rajonuose. Jie teigia, kad tokių filtrų įrengimas pasitvirtintų ir individualiuose kvartaluose“, – sakė savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Eksperimentui žadama pasirinkti ne mažiau 50 kaip individualių namų kvartalą. Pats filtras ir jį pastatyti gyventojams nieko nekainuotų, tačiau šiek tiek padidėtų elektros išlaidos.
Aplinkosaugininkų teigimu, anksčiau ar vėliau oro užterštumo problemą teks spręsti. Jei nebus rasta kitų būdų, neatmetama galimybė, kad miestuose ateityje gali būti leidžiama šildytis tik centralizuotai arba naudoti dujomis kūrenamus katilus.
„Dabar, kai prasideda šildymo sezonas, žmonės turi du pasirinkimus: arba šilčiau gyventi, arba neteršti aplinkos. Žinoma, kad jie renkasi pirmąjį variantą, tačiau padėtis kažkada turės keistis. Jei eksperimentas pasitvirtins, tokie filtrai galėtų tapti efektyvia kietųjų dalelių kiekį leidžiančia suvaldyti priemone“, – įsitikinęs J.Kameneckas.
Oro tarša pavojinga sveikatai
Kietosios dalelės – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tarša kietosiomis dalelėmis lemia sergamumą kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Esant normą viršijančiam užterštumui, nėščiosioms, vaikams ir žmonėms, sergantiems kvėpavimo sistemos ligomis, patariama kuo mažiau būti lauke.
