Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Kaip laimėti konkursą su brangiausiu pasiūlymu
2011-06-02
Tadas Širvinskas
Nusikalstami susitarimai – įprastas viešuosius pirkimus lydintis reiškinys. Apie jį gerai žino visos tarnybos, kurioms reikia žinoti, tačiau dažniausiai jos prieš šį nusikaltimą užmerkia akis.
Nieko negirdi, nieko nemato
"Kauno dienos" aprašytas miesto socialinių būstų administravimo konkursas – chrestomatinis pavyzdys, kaip nesąžiningais būdais laimėti viešųjų pirkimų konkursą.
Apie šį įtartiną konkursą žino arba girdėjo Kauno miesto savivaldybė, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Konkurencijos taryba. Tačiau visi tyli.
"Greičiausiai šis Kauno atvejis net nebus tiriamas. Kas tą susitarimą įrodys?" – į pranešimą apie galimą nusikalstamą susitarimą numojo pareigūnas iš sostinės.
Kauno savivaldybė socialinių būstų administravimą patikės patį brangiausią pasiūlymą iš penkių pateikusiais bendrovei "City service".
Nei VPT, nei STT vadovai Žydrūnas Plytnikas ir Žimantas Pacevičius apie šį ir panašius reiškinius su "Kauno diena" pasikalbėti nesutiko. Pokalbio kratėsi ir mįslingai iš socialinių būstų administravimo konkurso pasitraukę "City service" konkurentai. Nekalbus buvo ir Kauno savivaldybės Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas.
"Sutartis dar nepasirašyta, todėl nieko negaliu komentuoti. Galiu tik patvirtinti, kad kai kurie dalyviai praras pasiūlymo garantijas – po 20 tūkst. litų", – sakė R.Mačikėnas.
"Rubicon" atžalos
Prieš kelis mėnesius paaiškėjo, kad dėl socialinių būstų administravimo varžysis penkios bendrovės. Viena jų vieną socialinių būstų kvadratinį metrą pasišovė administruoti už 18 centų – daugiau nei dvigubai pigiau, nei tai trejus metus darė "City Service".
"City Service" pasiūlymas buvo pats brangiausias. Tačiau bendrovės konkurentai netikėtai ėmė trauktis iš kovos. Kilo įtarimų, kad konkurso dalyviai gali būti sudarę nusikalstamus susitarimus.
Įtarimai dar labiau sustiprėjo sužinojus, kad net trys iš penkių dalyvių – "City Service", "Žaidas" ir "Namų priežiūros centras" – valdomi tų pačių rankų. Net "City Service", "Žaido" ir "Namų priežiūros centro" atstovas ryšiams su visuomene – tas pats žmogus.
Bendroves "Žaidas" ir "Namų priežiūros centras" valdo "City Service", priklausanti "Icor" (ankstesnis pavadinimas – "Rubicon").
Visiems žinomas scenarijus
Nesąžiningi verslininkai Lietuvoje veikia pagal žinomą scenarijų: viešuosiuose pirkimuose dalyvauja susitarę. Jie pateikia labai skirtingus pasiūlymus ir stebi, kokius pasiūlymus pateikia konkurentai.
Jeigu konkurentų nėra, pigiausius pasiūlymus pateikusios bendrovės dedasi persigalvojusios ir nepateikia būtinų dokumentų arba nepasirašo sutarčių.
Procesas šiek tiek sudėtingesnis, jei tarp sąmokslininkų pasiūlymų įsiterpia pašalinis konkurentas. Vis dėlto padėties šeimininkai vis tiek lieka sąmokslininkai. Jie gali įkalbėti konkurentą trauktis, o nepavykus to padaryti vis tiek laimi konkursą su pigesniu pasiūlymu. Tartis nesutikusi bendrovė lieka su riestainio skyle.
Įsimaišė pašalinių
Kauno savivaldybės skelbtame konkurse iškart atkrito visų būtinų dokumentų nepateikusi pigiausio pasiūlymo savininkė, "City service" antrinė įmonė "Namų priežiūros centras" ir skaičiavimuose klaidų privėlusi bendrovė "Corpus A".
Realiai kovoti dėl sutarties liko trys dalyviai: dvi "Icor" valdomos bendrovės ir viena – pašalinė.
Sutartis su naujuoju socialinių būstų administratoriumi greičiausiai jau seniai būtų pasirašyta, jei tarp dviejų neva tarpusavyje konkuravusių "Icor" dukrų – bendrovių "Žaidas" ir "City Service" nebūtų įsiterpusi bendrovė iš Klaipėdos "Vitės valdos".
Po kurio laiko klaipėdiečių bendrovė iš kovos pasitraukė.
Kalbėti nepanoro
Gal "Vitės valdos" apsižioplino skaičiuodamos pasiūlymo sumą ir suprato, kad laimėjimo nesugebės apžioti? Galbūt, tačiau greičiausiai bendrovė buvo įtikinta, kad sutarties pasirašyti neverta.
Įtikinimo argumentai turėjo būti rimti – tvarkingą pasiūlymą pateikęs, bet sutarties nepasirašęs dalyvis atsisveikins su pasiūlymo garantu, kurio dydis – 20 tūkst. litų. Žinoma, klaipėdiečiai apie pasitraukimo iš konkurso priežastis nekalba.
"Telefonu nieko nekomentuosiu. Atsiųskite laišką elektroniniu paštu. Už konkursus atsakingas žmogus jums atsakys", – į kalbas nesileido "Vitės valdų" direktorius Artūras Kaktavičius.
Sąsajos akivaizdžios
Akivaizdu, kad administravimo konkurse dalyvaujant net trims to paties kamieno – "Icor" atšakoms, apie normalias konkurencijos sąlygas nėra ką kalbėti. Bet formaliai įstatymai to nedraudžia.
"Jeigu įmonėms vadovauja vyras ir žmona, tai kokia konkurencija tarp tų įmonių? Mes konkurencijos nematome", – kalbėjo nusikalstamus verslo įmonių susitarimus turinčios analizuoti Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė. Teisininkė pripažino, kad tokie iškrypusios konkurencijos atvejai Lietuvoje yra ne tik dažni, bet ir beveik nekontroliuojami.
Praėjusiais metais Konkurencijos taryba nustatė tik du su viešaisiais pirkimais susijusius draudžiamus susitarimus. Anksčiau tokių atvejų buvo nustatoma dar mažiau. Realūs susitarimų mastai yra nenuspėjami.
"Tokius susitarimus labai sunku išaiškinti, nes niekas apie juos garsiai nesiskelbia, įrodymai slepiami", – sakė J.Šovienė.
Pakeitė pokalbio temą
"City service", "Žaidas" ir "Namų priežiūros centras" savo sąsajų nė neketina slėpti, tačiau, pareigūnų nuomone, to įrodyti nesąžiningiems susitarimams neužtenka. O visų trijų bendrovių atstovas spaudai atsakyti, kodėl kartu dirbančios bendrovės pateikė skirtingus pasiūlymus, nenorėjo. Jis mieliau samprotavo apie tai, kad didžiausia konkurso kaina yra pati geriausia.
"Kauno diena" apie šį konkursą rašo tendencingai, visiškai neatkreipiant dėmesio į tai, kad "City Service" siūloma kaina yra 13 proc. mažesnė nei praėjusiais metais. Tai yra labai gera kaina, turint galvoje socialinio būsto būklę ir problemas, kurias ten tenka spręsti. Daugiau komentarų šiuo klausimu nebus", – nukirto "City service", "Žaido" ir "Namų priežiūros centro" atstovas ryšiams su visuomene Vilius Mackonis.
Susidomėjo tarnautojomis
Nepatvirtintais duomenimis, Kauno socialinių būstų administravimo paslaugos pirkimu STT susidomėjo, tačiau tarnybą domina ne santykiai tarp dalyvių, o prie dokumentų rengimo prisidėjusios dvi tarnautojos.
Savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja Birūta Kaulakytė ir jos viršininkė, neseniai panaikintam Turto valdymo departamentui vadovavusi Virginija Žuromskaitė, ne kartą įtartos "City Service" bendrovės protegavimu.
Trejus metus socialinius būstus administravusios bendrovės ir savivaldybės sutartis baigėsi šių metų žiemą. Naujam viešųjų pirkimų konkursui turėjusios pasirengti valdininkės delsė. Jos pasiūlė sutartį su "City Service" pratęsti be konkurso. Per mėnesį "City Service" būtų uždirbusi 50–60 tūkst. litų.
Panašu į reketą
Buvęs VPT direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Jakštas teigė, kad Viešųjų pirkimų įstatyme yra numatytos šiokios tokios priemonės, kurios leidžia apsisaugoti nuo neleistinų susitarimų, tačiau labai silpnas kontrolės mechanizmas. Jam neskiriama pakankamai nei lėšų, nei pajėgų. O ekonominiu sunkmečiu draudžiami susitarimai tapo dar dažnesni, įgavo kitokių formų.
Tuo metu J.Šovienė viliasi, kad pastaruoju metu neteisėtų susitarimų versle mažėja. Statistika teigia, kad vieno kartelio nustatymas atgraso nuo penkių susiformavimo.
Kaip tai veikia?
Yra ne vienas neteisėtas viešųjų konkursų dalyvių susitarimo būdas, tačiau dažniausiai keli susitarę verslininkai pateikia skirtingo dydžio pasiūlymus.
Vienas pasiūlymas būna su itin maža kaina, kitas – su vidutine, o trečias – su itin didele.
Jei atplėšus vokus paaiškėja, kad konkurse kitos bendrovės nedalyvavo, du pigiausius pasiūlymus pateikę sąmokslininkai juos atsiima.
Sutartis atitenka brangiausio pasiūlymo autoriui, o antpelnį trys dalyviai pasidalija arba sutartį vykdo kartu.
Keli pasiūlymai reikalingi tam, kad nebūtų likta tuščiomis, jei atsiras konkurentas, su kuriuo susitarti nepavyks. Tokiu atveju konkurse gali laimėti pigiausią arba vidutinį pasiūlymą pateikusi sąmokslininkų bendrovė.
Sergejus Muravjovas, "Transperancy International" Lietuvos skyriaus vadovas:
– Anksčiau daryti tyrimai atskleidė, kad viešieji pirkimai nėra skaidrūs. Ar padėtis nepasikeitė?
– Paskutinis viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimas buvo atliktas 2008 m. Nuo tada viešųjų pirkimų skaidrumas Lietuvoje nebetiriamas.
– Kodėl trejus metus nebeatliekami tyrimai?
– Šs klausimas turėtų būti skirtas Ūkio ministerijai arba Vyriausybei. Mes to fiziškai negalime padaryti. Kitose valstybėse tai daro valdžios institucijos. Prieš kelerius metus verslininkai korupciją Lietuvoje nurodė kaip labai didelę ar net pagrindinę kliūtį vykdant viešuosius pirkimus. O ar padėtis pasikeitė, atsakytų tyrimas.
– Gal ir be tyrimų galima pamatyti pažangą? Jei ji yra, žinoma.
– Manau, kad dabartinis Viešųjų pirkimų įstatymas yra pažangesnis. Bet nesu tikras, kad jis padeda korupciją pažaboti geriau. Klausimas, ar Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) turi užtektinai pajėgų tokiam iššūkiui. Ir verslininkai, ir valstybės tarnautojai kalba, kad dažnai sprendimams įtaką daro politikai. Tai rodo, kad egzistuoja politinė korupcija. Su ja be kompleksinių priemonių kovoti neįmanoma.
– Ar dažnai girdite apie neteisėtus susitarimus tarp konkursų dalyvių?
– Būtų kvaila kalbėti apie tai, kad to Lietuvoje nėra. Lietuvoje trūksta tokius dalykus galinčių kontroliuoti įrankių. Paklauskite STT, kiek tokių bylų šiuo metu nagrinėja ir kiek verslininkų apie tai pranešė. Žmonės nedrįsta to daryti. Tai išspręstų saugūs pranešimo būdai, kurių dabar nėra.
– Valstybei trūksta pajėgumų ar noro?
– Pirmiausia reikia kalbėti apie norą.
Žydrūnas Plytnikas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius:
Viešųjų pirkimų tarnybai trūksta pajėgų. Vienam viešųjų pirkimų kontrolę vykdančiam specialistui per metus tenka vidutiniškai 784 pirkimai už 681 mln. litų sumą. Visi suprantame, kad vienas žmogus nepajėgus patikrinti, ar skaidriai išleidžiama suma, prilygstanti visam Kauno biudžetui. Turėdami tiek specialistų, kiek dabar, sugebame patikrinti tik 4 proc. visų viešųjų pirkimų. Likusių 96 proc. skaidrumas priklauso nuo perkančiosios organizacijos vadovybės sąžinės. Pastaruoju metu maždaug 70 proc. mūsų patikrintų pirkimų nustatyta pažeidimų. Siekiant didinti viešųjų pirkimų kontrolę ir taupyti visų mūsų pinigus, būtina efektyviau ir daugiau tikrinti.
