Joninės Kaune apipintos vainikais ir apšlakstytos alumi


2009-06-25
Eglė Stankevičiūtė
Joninės Kaune apipintos vainikais ir apšlakstytos alumi

Vienai nakčiai mieste atgijo pagoniškos tradicijos: kauniečiai su pintais žolynų vainikais ir tautiniais motyvais puoštais drabužiais šventė Jonines. Vieni jas pasitiko šokant rateliuose, kiti – keliant alaus bokalus į Jonų sveikatą.

Istoriniame Malūnininko Bokšto kiemelyje senovinių ragų garsai, pagoniškų dūdmaišių gaudesys ir būgnų dundėjimas kauniečius sukvietė uždegti pirmąjį Joninių laužą mieste. Skambant apeigų folkloro grupės "Kūlgrinda" koncertui, krivis laužą uždegė praėjus vos porai dešimčių minučių po 20 val.

Susirinkę svečiai neturėjo laiko snausti: renginio organizatorių raginami pynė vainikus ir rinko puokštes iš devynių žolių, ant popieriaus skiaučių rašė palinkėjimus ir juos sudegino lauže, šoko rateliuose imituodami saulę.

Pagal visus papročius renginio svečiai buvo pašventinti vandeniu, o druskos bėrimas į laužą simbolizavo auką ugnies deivei Gabijai.

"Joninių šventimas tapo tradicija mūsų šeimoje. Dar sovietmečiu garbindavome ąžuolus, prausėmės ryto rasa. Visą laiką Jonines švęsdavome sode, tačiau šiemet norėjome pažiūrėti, kaip švenčia jaunimas, tad atėjome į restoraną", – sakė tautine juosta ir gintariniais papuošalais pasipuošusi Elvyra Masteikienė.

"Kad tik pataikyčiau. Labai noriu ištekėti", – šnibždėjo devyniolikmetė Raminta, nusisukusi nugara į medį ir mesdama žolynų vainiką. Joninių burtai šiemet kaunietei buvo nesėkmingi: vainikas taip ir nepakibo ant medžio šakos, o merginai dar reikės luktelėti, kol galės pasipuošti vestuvine suknele.

Nors Ūkio banko organizuotoje šventėje netrūko tradicinių šventės elementų, tačiau artėjant vidurnakčiui daugiausia žiūrovų šūksnių ir aplodismentų sulaukė uždegtas laužas ant vandens. Į Nemuną leisti žolynų vainikus suskubo ne viena dešimtis kauniečių. Daugeliui norinčiųjų pamatyti žvakutėmis nuspalvintą vandenį teko nusivilti – aplink prieplauką plaukiojančių laivų sukeltos bangos greitai užgesindavo menką ugnį.

Vasaros renginių amfiteatre viešbučio "Daugirdas" organizuotos Joninės daugeliui svečių priminė jaukią namų aplinką: ant Nemuno krantinėje esančios pievos kauniečiai įsitaisė su iš namų atsineštomis vaišėmis ir gėrimais. Koncertuojant folkdžiazo grupei "Katman du Orchestra" kai kurie kauniečiai skaitė knygas ar rūkė kaljanus.

Šilainiuose esantis restoranas "Bernelių užeiga" šiemet Joninių proga pynė rekordinį vainiką. Floristas Modestas Vasiliauskas per daugiau nei valandą nupynė 5,7 m skersmens, 20 m ilgio ąžuolo šakelių vainiką, tačiau dėl techninių kliūčių jis buvo sutrumpintas iki 18 m. Vainikui prireikė maždaug 150 ąžuolo šakučių, o ąžuolą, kaip tvirtino pats floristas, augino pats.

"Joninių naktį baigėsi ekonominė krizė. Bent jau Kaune. Alus liejasi laisvai", – tvirtino ne vienas trumpiausią metų naktį paminėjęs kaunietis.

Tačiau alkoholiniais gėrimais mėgavosi ne tik pilnamečiai asmenys, bet ir paaugliai. "Per Jonines reikia baloj pasitaškyti ir už Joną išgerti", – apie Joninių šventimo ypatumus pasakojo keturiolikmetis Henrikas Savickas, švęsti su draugais atėjęs į Eigulių seniūniją, Čečėnijos aikštę. Pagrindinėje miesto šventėje, kurią rėmė ir miesto savivaldybė, mažamečių dėmesį labiau patraukė atrakcionai nei vykstantys koncertai.

Šventėje koncertavo ne tik lietuviškos muzikinės grupės, bet ir svečiai iš Toronto – vaikų ir jaunimo choras "Gintarėliai". Jaunieji atlikėjai Jonines siejo su Helovinu. "Joninių tradicijos – šokti ir dainuoti. Ten reikia ieškoti kažkokio žiedelio, – kelias akimirkas pagalvojusi vienuolikmetė Austė Grigutytė prisiminė legendą apie paparčio žiedą. – Joninės labai panašios į Heloviną."