Hektaras žemės – ne sūnums, o vaikų namams


2011-09-09
Ingrida Žirlienė
Hektaras žemės – ne sūnums, o vaikų namams

Tremtinio dukra, į pensiją išėjusi agronomė-miškininkė Elvyra Veinšreiderienė, hektarą paveldėtos žemės padovanojo Kauno rajonui. Ant šios žemės bus liejami pamatai naujiems rajono vaikų globos namams.

„Mano tėvelis, jo broliai, seserys buvo ištremti prie Laptevų jūros, liko jų žemė netoli Anykščių. Aš paveldėjau 11 ha ariamos žemės ir 3 ha miško“, – pasakojo neseniai 70-ies metų jubiliejų atšventusi E.Veinšreiderienė.

Dalį žemės ji padovanojo artimiesiems, o beveik 1 ha iš Anykščių perkėlė į Pagynę. Šią žemę ji nutarė perrašyti ne savo dviem sūnums, o padovanoti svetimiems likimo ir tėvų nuskriaustiems vaikams.

„1964 m. baigiau Žemės ūkio akademiją. Praktiką po pirmo kurso atlikau Pagynės daržininkystės tarybiniame ūkyje. Nutariau, kad į šią vietą reikia perkelti žemės gabaliuką“, – kalbėjo E.Veinšreiderienė.

Jos žemėje atsiras nauji namai vaikams, kurių tikruosiuose namuose niekas nelaukia.

Senos patalpos netinka

Pasak Pagynės vaikų globos namų direktorės Virginijos Nutautienės, 2013 m. Lietuvoje prasidės tokių įstaigų licencijavimas. „Patalpose, kuriomis naudojamės, su 40 vaikų niekaip netelpame. Licencijos tęsti veiklą tikrai negausime“, – konstatavo įstaigos vadovė.

Vienam vaikui miegamajame turi tekti ne mažiau kaip 6 kv. m, o miegamajame gali gyventi ne daugiau kaip trys vaikai – tokios yra taisyklės.

„Mes gyvename ir šešiese, ir aštuoniese viename kambaryje. Kai reikia sutalpinti vaikus, niekas neklausia, kiek vietų turime“, – pasakojo direktorė.

Šiomis dienomis Pagynės vaikų globos namuose gyvena 42 vaikai. Jauniausiam šių namų gyventojui – 2,5, vyriausiam – 18 metų.

Šeši vaikai yra iš daugiavaikės šeimos. "Alkoholis, narkotikai, nedarbas“, – priežastis, kodėl vaikas atsiduria globos namuose, vardijo V.Nutautienė.

 

Nereikės kitos gimnazijos

„Iš pradžių ketinome rekonstruoti jau esamus vaikų globos namus, tačiau šią idėją sukritikavo ministerijos specialistai. ES Sanglaudos fondų skiriama parama turi būti naudojama sklypui pirkti ir naujiems globos namams statyti“, – pasakojo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Kai E.Veinšreiderienė padovanojo hektarą žemės visai šalia dabartinių Pagynės vaikų namų, paaiškėjo, kad vaikams nereikės persikraustyti į kitą vietą. Naujieji namai galės kilti čia pat.

Rajono meras V.Makūnas patenkintas – vaikams nereikės keisti gimnazijos, persikėlus į naujus namus – jie galės mokytis ten, kur mokėsi.

Pastačius naujus vaikų globos namus, pasak V.Makūno, dabartinis pastatas bus pritaikytas bendruomenės reikmėms.

Spalio 3 d. Kauno rajono savivaldybės pateiks paraišką viešiesiems pirkimams.

Pasiilgta tikrųjų namų

Pagynės vaikų globos namuose vadinamosiose šeimynose gyvena po 13–14 vaikų. Buvusio darželio patalpose jauku. Rašomieji stalai, mažos virtuvėlės, spalvingi piešiniai ir karpiniai ant sienų, suremontuoti tualetai ir prausyklos. Smalsios akelės sekioja atvykėlius, vaikai noriai aprodo savo laikinuosius namus.

„Vaikų globos namuose mergaitėms ir berniukams turi būti atskiri miegamieji ir sanitariniai mazgai, dušas arba vonia. Turi būti ir bendravimo kambarys visai šeimynai“, – pasakoja V.Nutautienė. Visa tai Pagynės vaikų namai turi, tačiau patalpos – lyg kišenės. „Mes gyvename lyg silkutės statinėje“, – vaizdžiai juokavo direktorė.

Globos namai šildomi elektra. „Pigesnio būdo šildytis neturime“, – seno pastato trūkumus pabrėžė įstaigos vadovė.

V.Nutautienė žino, kad vaikai, kurie atvyksta sužeistomis sielomis, išsigandusiomis akimis, nelaimingi, apleisti, laikui bėgant pripranta vienas prie kito, susidraugauja, mokosi, šeimininkauja.

„Bet kad ir kokie buvo jų tikrieji namai, kuriuose gal nebuvo ką valgyti ar kur miegoti, vaikai jų vis tiek pasiilgsta. Jie viliasi, kad galbūt pavyks ką nors pakeisti – savo mamą ar neteisingą pasaulį", – pasakojo V.Nutautienė.