Archeologai įmins bastėjos paslaptį


2009-04-23
Tadas Širvinskas
Archeologai įmins bastėjos paslaptį

Prie Kauno pilies zuja archeologai. Kasinėjimo darbus jie pradės artimiausiomis dienomis. Vėliau bus atstatytas pilies bokštas ir sienų fragmentai.

Vakar prie Kauno pilies jau pradėta įrengti aptvarus. Už jų netrukus prasidės archeologiniai kasinėjimai.

"Jau galima sakyti, kad darbai prasidėjo. Archeologiniai tyrimai susideda iš kelių stadijų. Kastuvas dar neįsmeigtas. Liko gauti kelis papildomus leidimus ir pradėsime", – kalbėjo Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis.

Archeologai, kasinėdami prie pilies bastėjos, turės konkretų tikslą.

"Ištirta tik dalis bastėjos. Kalbama, kad neištirtoje dalyje, požemyje yra įrengtos patalpos. Tikėtina, kad ten nieko nėra. Tai ir išsiaiškinsime", – pasakojo R.Miliukštis.

Jeigu paslaptingų patalpų nebus rasta, darbas nenueis perniek. Dabar pilyje esančias patalpas gaila naudoti įvairioms buitinėms reikmėms. Kasinėjimų vietoje, požemyje, galima būtų įrengti elektros skydinę, tualetą ir kitas patalpas.

Kasinėjimus atliks Kauno paminklų restauravimo projektavimo institutas. Kokie bus kasinėjimų rezultatai, archeologas Algirdas Žalnierius spėti nedrįso.

"Ten rasime tai, ką atkasime. Geriau skambinkite po dviejų savaičių. Galėsiu daugiau papasakoti", – sakė archeologas.

Šiuo metu ištirtos tik atskiros Kauno pilies teritorijos dalys. Įstatymai leidžia atlikti tik tikslinius kasinėjimus.

"Kauno diena" rašė, kad archeologiniai darbai prie Kauno pilies bastėjos finansuojami iš to paties pinigų katilo, kurio didžioji dalis skirta Kauno pilies pietrytiniam bokštui ir sienos fragmentams atstatyti. Šie darbai gali prasidėti liepą.

Šiems sumanymams įgyvendinti reikės daugiau nei 2,2 mln. litų. Didžiąją dalį, apie 1,9 mln. litų, skirs vadinamasis Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinis mechanizmas.

Dar nepradėję šių darbų projekto iniciatoriai planuoja kitus pilies atstatymo etapus.

Iš EEE jau gautas žodinis sutikimas skirti apie milijoną litų pilies teritorijai sutvarkyti. Darbai galėtų prasidėti kitais metais.

Ateityje gali būti nuspręsta atstatyti ir daugiau pilies fragmentų, tačiau įvairius atstatymo variantus svarstę architektai jau praktiškai apsisprendė, kad nei visos pilies, nei visų jos buvusių keturių bokštų atstatyti neverta.


Kasinėjimai prie Kauno pilies

Prie Kauno pilies nugarą lenkė ne vienas archeologas. Vytauto Didžiojo jubiliejiniais metais (1930 m.) Kauno miesto savivaldybė nupirko aplink pilį buvusius statinius ir sutvarkė piliavietę. Buvo pradėti archeologiniai tyrimai bei konservavimo darbai, kurie tęsėsi iki 1939 m.

Kauno pilies tyrinėjimo darbai buvo atnaujinti tik 1954 m. Septintajame dešimtmetyje tyrinėjimai buvo dar intensyvesni: atkasta fosa, atidengta ir iš dalies konservuota bastėja bei išlikusios sienų dalys. Pietryčių bokštas fragmentiškai restauruotas ir buvo pritaikytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus reikmėms. Pilies bokšte buvo įrengta ekspozicija, kurioje miestiečiai ir svečiai galėjo susipažinti su pilies archeologinių tyrinėjimų radiniais, tų laikų ginklais ir kitais eksponatais, bylojančiais apie lietuvių tautos kovas su Kryžiuočių ordinu.

Šaltinis: museums.lt