Paroda “miegantiems” menininkams
Geriausio metų kūrinio ekspozicijoje šalia ir pradedančiųjų, ir pripažintųjų darbai
Nuogybės, trispalvės, kosmosas ir Kristaus atvaizdai dominuojantys vaizdiniai Geriausio 2007-ųjų metų kūrinio parodoje. Dėl geriausio kūrinio vardo šiemet varžosi 105 Kauno menininkų darbai. Kauno paveikslų galerijoje veikianti paroda vienintelė Lietuvoje, kurioje apdovanojamas publikos išrinktas laureatas.
Nėra temos ribų
Idėja vainikuoti publikos numylėtinį prieš devynerius metus kilo Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriui Osvaldui Daugeliui ir jo pavaduotojai Eglei Komkaitei-Baltušnikienei. Šiai parodai profesionalūs Kauno menininkai kasmet teikia po vieną ankstesniais metais sukurtą kūrinį. Tradiciškai daugiausiai eksponuojama tapybos darbų. Grafikos, keramikos, tekstilės vos vienas kitas kūrinys.
Eksponuojami visi pateikti darbai, jei jie sukurti praėjusiais kalendoriniais metais, o autorius kaunietis. Temos ar kitokių rėmų nėra. Dažnai patys menininkai save į rėmus įspraudžia. Kai laureatai būdavo apdovanojami Vasario 16-ąją, trispalvių ir tautinės tematikos buvo dar daugiau. Šiemet menininkai lyg ir sutriko, nežinojo, kokį kūrinį parodai teikti, tvirtino Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Parodų rengimo skyriaus vadovė Kristina Civinskienė. Ji apgailestavo, kad pastaruosius keletą metų autoriai atmestinai parenka eksponuotiną kūrinį.
Dažnai kritikuojama, kad nėra darbų į šią parodą atrankos. Mūsų tikslas ne eksponuoti geriausius iš geriausiųjų, o suteikti visiems Kauno menininkams galimybę pažvelgti į save iš šalies, pamatyti bendras tendencijas, sakė muziejininkė.
Asai vengia parodos
Šios parodos reikalingiausios miegantiems menininkams tiems, kurie mažai kur dalyvauja. Čia jie gali eksponuoti galbūt vienintelį tais metais sukurtą kūrinį. Tokių parodų meninis lygis tiesiog negali būti labai aukštas, teigė skulptorius Vytautas Umbrasas. Jis apgailestavo, kad daug pripažintų menininkų nedalyvauja parodoje. Vien skulptorių tokių asų kaip Roberto Antinio, Stasio Žirgulio, Leono Striogos, Vytauto Naručio, Alfonso Vauros darbų čia nepamatysite, skaičiavo skulptorius dailininkė Eglė Velaniškytė.
Mano darbas jau buvo įvertintas šioje parodoje. Dalyvauti parodose skulptoriams aristokratiškas reikalas. Uždarose erdvėse rengiamoms parodoms specialiai turime sukurti mažo mastelio kūrinį. Tai brangiai kainuoja reikia įdėti daug širdies, laiko ir pinigų. Ir ne visada atsiperka, paklaustas, kodėl jo darbo nėra Geriausio metų kūrinio parodoje, sakė R.Antinis.
Kauno menininkai šią parodą apibūdina kaip žanrų, stilių ir labai skirtingo meninio lygio darbų mišrainę. Šalia pripažintų profesionalų kabo miegančiųjų ir pradedančiųjų darbai. Dėl tokios netvarkos tikri asai ir vengia šios parodos, tvirtino parodos atidaryme dalyvavę menininkai. Kai kurių problemų pavyktų išvengti, jei paroda turėtų kuratorių. Kuratorius turėtų eiti į dailininkų studijas, traukti jų kūrinius į dienos šviesą, įtikinti juos, kad šioje parodoje dalyvauti verta, tvirtino E.Velaniškytė.
Ką myli publika
Jau seniai diskutuojama, kiek objektyvus yra publikos vertinimas. Autorius gali susikviesti būrį giminių, draugų ir pažįstamų, kurie balsuos už jo darbą. Jei menininkas dirba su studentais, gali paraginti juos atiduoti savo balsus už dėstytojo darbą, sakė K.Civinskienė. Tačiau organizatoriai teisinasi, kad objektyviais kriterijais rinkdama geriausią kūrinį vadovaujasi profesionali žiuri, kurioje Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus ir M.K.Čiurlionio dailės muziejaus atstovai. Publikos ir žiuri nuomonė paprastai nesutampa. Žiuri tradiciškai išrenka kelis skirtingų žanrų geriausiuosius.
Publikos mylimiausias autorius tapytojas Pranas Griušys. Jo darbai tris kartus yra pelnę populiariausiojo vardą. Kauniečiai dažniausiai balsuoja už realistinį kūrinį, o abstrakcijos lieka neįvertintos. Balsuoti už geriausią metų kūrinį galima iki gegužės 22 d. Šiemet paroda skiriama Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejui. Laureatai bus paskelbti Kauno dienų metu gegužės 23 d.