Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Latvių kalba — iš vaikystės atsineštas kraitis
2008-03-28
Rūta KANOPKAITĖ
Vertėja R.Zajančkauskaitė lietuviškai prakalbino latvių, lenkų, prancūzų, rusų autorių knygas
Biržuose gimusi Renata užaugo su latviškomis lopšinėmis ir pasakomis, nes jos močiutė buvo latvė. Tai padėjo šią kalbą išmokti prasismelkiant iki pat jos gyvybės šaknų. Lietuvos rašytojų sąjungai nuo 1990-ųjų priklausanti R.Zajančkauskaitė išvertė per trisdešimt knygų.
Apie kaimynų istoriją
„Latvių autorių kūrybos dalis tarp mano vertimų didžiausia. Pasitenkinimą teikė darbas verčiant žymios rašytojos Reginos Ezeros tris romanus, latvių klasikų Anos Saksės ir Karlio Skalbės pasakas. Šį žanrą mėgstu – esu išvertusi iš prancūzų kalbos George Sand, Marie Catherine d’Aulnoy pasakas. Man labai svarbu, kad rašytojo kalba būtų turtinga, graži. Kai imiesi lietuviškai prakalbinti tikrai vertingą knygą, jokios vertėjo kelyje pasitaikančios vilkduobės negąsdina“, – kalba R.Zajančkauskaitė.
Dabar vertėja leidyklai yra įteikusi latvių rašytojo Aleksandro Gryno (1895–1941) romaną „Tobagas“, pasakojantį apie unikalų XVII a. Latvijos istorijos laikotarpį. Tai buvo metas, kai Kuršo kunigaikštystę valdė (1642–1682) didelis savo tėvynės patriotas hercogas Jokūbas. Puikiai išsilavinęs, daug keliavęs po pasaulį, jis ypač žavėjosi tuomet klestėjusia Olandija. Hercogas panūdo pasiekti, kad lygiai taip pat iškiltų ir jo gimtasis kraštas. Jo valdymo laikais Kurše neregėtai suklestėjo amatai, pramonė, jūrininkystė.
Išsyk tapo bestseleriu
Kuršo hercogas norėjo turėti ir kolonijų. 1640 metais iš vieno anglų grafo jis nusipirko netoli Pietų Amerikos esančią derlingą Tobago salą, o kiek vėliau ir Šv. Andriejaus salą Afrikoje, Gambijos upės žiotyse. Į ten buvo siunčiami kolonistai, statomi fortai. Į Tobagą pirmuoju reisu su visa manta iškeliavo net 80 kolonistų šeimų.
„Deja, toks Kuršo kunigaikštystės suklestėjimas kėlė pavydą Vakarų Europai. Tobage įsitvirtinę kuržemėnai buvo stumiami iš salos, jų sodybos deginamos, žmonės žudomi. Išliko tik vienas kitas. Kaip teigia latvių istorikas U.Germanis, dar ir dabar Tobage galima sutikti žmonių pavarde Kurland (Kuržemietis)“, – atskleidžia Renata.
Šie įspūdingi Latvijos istorijos epizodai ir paskatino garsų latvių rašytoją Aleksandrą Gryną parašyti romaną „Tobagas“, greitai tapusį bestseleriu. „Kelių istorinių romanų autorius Grynas buvo tarp labiausiai skaitomų prieškario Latvijos rašytojų. „Tobagas“, pasirodęs 1934 metais, greitai buvo išverstas į rusų ir vokiečių kalbas. Pas latvių skaitytojus šis romanas vėl grįžo tik 1989-aisiais, nes A.Gryno, sušaudyto sovietinių okupantų, kūryba per visą socializmo laikotarpį buvo nutylima“, – tragišką rašytojo likimą primena R.Zajančkauskaitė.
Rankraščių lieka ir stalčiuje
Renata prasitaria, kad yra pradėjusi versti A.Gryno istorinį nuotykinį romaną „Namėjo žiedas“, kuriame paliečiama ir Lietuvos istorija, nes vaizduojami XVII a. vykę Švedijos ir Žečpospolitos karai. „Planų būtų daug, bet leidyklas ne visada domina mūsų artimiausių kaimynų ir brolių latvių literatūra. Ji neatneša didelio pelno, siūloma rėmėjų ieškotis patiems vertėjams. Taigi dažnai tenka versti „į stalčių“, – minoriškai pajuokauja.
Pastaraisiais metais R.Zajančkauskaitė daugiausiai bendradarbiauja su leidykla „Alma littera“, kuriai kasmet išverčia po kokią knygą. „Žanrai labai įvairūs: moderniosios filosofijos istorija, aforizmų rinkinukai, tenka paklaidžioti netgi kulinarijos labirintuose. Atmetus visą šitą smulkmę, daug džiaugsmo patyriau, kai 2007-aisiais, ilgai gulėjusi leidykloje, pagaliau išėjo tikrai vertinga knyga – latvių literatūrinės pasakos pradininko Karlio Skalbės „Pasakos“. Žinoma, be galo įdomu buvo versti ir „Tobagą“, – prisipažįsta Renata.
