Lietuvius mobiliųjų telefonų žala bandęs įtikinti režisierius Talalas Jabari susidūrė su skeptiškomis nuotaikomis. Jis tikina, kad jam tai – netgi malonu. Svarbiausia, kad žmonės diskutuotų.

Sekmadienio vakarą Vilniaus kino teatre "Forum Cinemas Vingis" pirmą kartą buvo parodytas T.Jabari dokumentinis filmas "Grėsmingas signalas", kuriame pasakojama apie mobiliųjų telefonų daromą žalą žmogaus sveikatai. Dar jam nepasirodžius ekranuose, telekomunikacijų bendrovės suskubo pranešti, kad laiko šį filmą tiesiog meno kūriniu, kuriame nepateikiami visi faktai ir patys kvietė pažiūrėti filmą. Žiūrovai po premjeros taip pat negailėjo kritikos autoriui – juostoje kur kas daugiau emocijų nei faktų, o kitai pusei žodžio apskritai nebuvo duota.

T.Jabari po tokių komentarų nenusiminė. Daug mokslinių faktų jis tikino nenaudojęs todėl, kad neatbaidytų nuo dokumentikos paprasto žiūrovo. O telekomunikacijų pramonė, jo nuomone, ir taip gana galinga ir savo nuomonę gali paskleisti labai plačiai. Daugiau apie filmą su režisieriumi kalbėjomės praėjus pirmiems premjeros įspūdžiams.

– Kaip jaučiatės pristatęs filmą Lietuvoje, ar reakcija buvo tokia, kokios tikėjotės?

– Jaučiuosi puikiai. Man labai patiko, kad po premjeros man klausimus uždavė tiek mane palaikantys, tiek filmu nepatikėję žmonės. Gal jie nepatikėjo manimi, sakys, kad aš nieko neįrodžiau, bet jie diskutavo ir galbūt patys pasidomės daugiau, pradės skaityti mokslinę literatūrą, o joje įdomių faktų tikrai netrūksta. Mano tikslas – atverti erdvę debatams, todėl kritikos aš tikrai nebijau.

– O jūsų draugai, šeima, giminės, ar jie tiki jūsų pateikiama versija?

– Tiesą sakant, negaliu pasakyti, nes jau pusantrų metų keliauju ir nebuvau namie, todėl nebuvo progos su jais pasikalbėti ir paklausti.

– Esate minėjęs, kad mintis kurti šį filmą kilo po to, kai gimė dukra, ir filme pasakojate, kad mobilusis ryšys itin žalingas vaikams. Kiek metų jūsų dukra turės sulaukti, kad leistumėte jai naudotis mobiliuoju telefonu?

– Jungtinėse Valstijose daugelis maždaug 10–11 metų vaikų turi mobiliuosius telefonus. Mano dukrai dabar dveji. Tikiuosi, kad iki to laiko, kai ji manęs jo paprašys, jau bus atlikti reikalingi tyrimai ir bus patobulinta technologija. Kitaip gatvėse matysime vis daugiau sergančių žmonių, ypač vaikų ir paauglių.

– Tačiau apskritai atsisakyti mobiliųjų telefonų nesiūlote?

– Ne, aš jokiu būdu nenoriu, kad mes vėl grįžtume į akmens amžių. Tiesiog reikia galvoti, kaip technologijomis būtų galima naudotis kiek įmanoma saugiau. Aš dažnai lyginu šią bėdą su automobiliais. Jų kūrėjai, žinodami, kad žmonės baiminasi dėl saugumo, sugalvojo saugos diržus, oro pagalves. Tikrai tikiu, kad mokslininkai sugalvotų saugesnių telefonų naudojimo būdų, jei tik visuomenė pareikštų, kad jai to tikrai reikia.

– Jūs pats naudojatės mobiliuoju telefonu?

– Taip, aš turiu mobilųjį telefoną, tačiau stengiuosi juo naudotis kiek galima mažiau. Neatsiliepiu, kai skambina, o skambinusiems ar žinutes palikusiems žmonėms perskambinu iš laidinio telefono. Pastebėjau, kad taip ne tik saugau savo sveikatą, bet ir galiu dirbti kur kas efektyviau.

– Ar yra dar kokių nors būdų, kaip kiekvienas žmogus galėtų sumažinti daromą poveikį?

– Vienas svarbiausių dalykų – stenkitės laikyti mobilųjį telefoną kuo toliau nuo savo kūno. Jei galite, naudokitės laisvų rankų įranga, tuomet telefonas bus toliau nuo smegenų. Ir jokiu būdu nenaudokite telefono kaip žadintuvo ir nelaikykite jo lovoje. Naktį organizmas ilsisi, atstatoma per dieną patirta žala, o jei šalia yra telefonas ar įjungtas internetas, kūnas toliau gauna žalingus signalus ir negali pataisyti padarinių.

Tas pats ir dėl belaidžio interneto. Jei naudojatės belaidžiu ryšiu namie, tai tas pats, kaip įsinešti į namus anteną. Aš geriau įsikišu laidą. Be to, juk vis tiek dažniausiai namie turime mėgstamą vietą, kur dirbame kompiuteriu, todėl laidas tikrai nėra nieko bloga.

KAS? "Grėsmingas signalas"

KUR? Kino teatre "Forum Cinemas".

KADA? Balandžio 7 d.