Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
M.K.Čiurlionio "Andante" laukia atgimimo
2009-05-16
Vaida Milkova
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šedevras "Andante" netrukus įgaus panašų kaip prieš šimtmetį, kai buvo nutapytas, vaizdą. Prano Gudyno restauravimo centre Vilniuje baigiami tapybos darbo moksliniai tyrimai, ir restauratoriai netrukus imsis jį gaivinti.
Tiria ir mikroskopais
Septintosios, paskutinės, M.K.Čiurlionio nutapytos "Piramidžių sonatos" paveikslas kruopščiai slepiamas nuo tiesioginių saulės spindulių – į dienos šviesą jis keliauja tik tuomet, kai reikia atlikti tyrimus. Visa specialistų komanda dirba tam, kad būtų nustatytos šalintinos šedevro bėdos. "Andante" dažų mėginiai jau keliavo po mikroskopais, buvo atlikti mikrobiologiniai, cheminiai, fizikiniai tyrimai. Restauratoriai prie kūrinio palinks tada, kai bus gauti visi išsamių tyrimų atsakymai.
Aštuonis dešimtmečius dingusiu laikytą paveikslą į Lietuvą iš Nyderlandų gruodį parvežę muziejininkai džiaugėsi – kūrinys nelabai pažeistas laiko. Plika akimi buvo matyti viršutinėje paveikslo dalyje susikaupusios dėmelės. Spėliota, kad jas galbūt sukėlė pelėsiai. Atlikus mikrobiologinius tyrimus ši versija atmesta. Tačiau dėmelės, anot restauratorių, lieka didžiausia "Andante" problema.
"Kol atliekami tyrimai, negalime pasakyti tikslios dėmelių kilmės. Tiriame kelias prielaidas. Kai žinosime kilmę, spręsime, kaip jas išvalyti", – darbo procesą komentavo aukščiausios kategorijos restauratorė Eglė Piščikaitė.
Viena prielaidų – dėmelės galėjo atsirasti dėl rūgščių. Jų daug prastos kokybės kartone, ant kurio nutapytas darbas. Prastas popierius, teptas plonas dažų sluoksnis, pastele atliktas darbas – priežastis, apsunkinančias restauravimo procesą, vardijo specialistai.
Atliekant tyrimus, "Andante" fotografuota ultravioletiniuose ir infraraudonuosiuose spinduliuose. Tai leidžia restauratoriams išvysti kur kas daugiau, nei matome paprasta akimi. "Ultravioletinio apšvietimo nuotraukoje labai gražiai auksu sušvyti kai kurie pigmentai. O infraraudonuosiuose spinduliuose išryškėja autoriaus eskizinis piešinys", – pasakojo restauratorė.
Vėliau nuo šedevro buvo paimtas nedidelis kiekis dažų ir ištirta jų sudėtis. "Tam, kad atliktume pigmento analizę, nebūtina visą darbą dėti po mikroskopu. Dažų mes nuimame tik vos vos, mažiau nei per nago juodymą. Mūsų įrankiai – adatos", – pasakojo tyrimus atliekanti mokslų daktarė Laima Grabauskaitė.
MKČ – pažįstamas ir vis kitoks
Laiko nuniokotos nacionalinės vertybės, brangūs muziejiniai eksponatai į P.Gudyno restauravimo centrą atkeliauja iš visos Lietuvos. Vis dėlto M.K.Čiurlionio kūrinius restauratoriai tvirtina į rankas imantys su išskirtine pagarba. Garsiausio lietuvių dailininko kūrybą jie yra išstudijavę detaliai – čia atgaivinti per 300 laiko nuniokotų genijaus darbų.
Pašnekovės pripažino, kad restauratoriai – ne dailininkai. Todėl identiško, koks buvo jį sukūrus, darbo nesukurs, tačiau gali padaryti, kad jis atrodytų labai panašus į tą, koks buvo.
Restauravimo centro duomenų bazėje sukaupta visa ankstesnių tyrimų informacija – prireikus nesunkiai būtų galima patikrinti M.K.Čiurlionio, kaip ir kitų garsių dailininkų, kurių ne vienas darbas čia restauruotas, kūrinių autorystę.
Centro darbuotojai apie atkeliavusius kūrinius pasakoja tarsi apie žmones – sako pagydantys daug ligonių.
"Dviejų identiškai sergančių kūrinių nebūna. O M.K.Čiurlionio darbų esame matę visokių – ir geresnės, ir prastesnės būklės. Tai rimtas restauravimo darbas – dirbame susikaupę. Prisiliesti prie bet kokio pastele tapyto darbo sudėtinga, o čia juk – M.K.Čiurlionis!" – emocingai pasakojo restauravimo centro vadovė mokslų daktarė Jūratė Senvaitienė.
Restauratorių darbą apsunkins tai, kad "Andante" tapyta ant kartono. "Prie kartono lengvai neprisikapstyti – įsigėrusios rūgšties iš jo taip lengvai neištrauksi, kaip iš popieriaus, nes jis – storesnis, turi daug sluoksnių", – aiškino Tyrimų skyriaus vedėja Janina Lukšėnienė.
Pasitelkia "laiko mašinas"
Centre ištiriamos ir medžiagos, kuriomis reikės restauruoti objektą. Parinkti tinkamas medžiagas specialistams padeda speciali kompiuterinė programa. Tiriama, ar medžiagos nepakenks objektui, ar jos nesąveikaus su kuria iš dailininko naudotų spalvų. Į pagalbą pasitelkiamos savotiškos "laiko mašinos", čia vadinamos rimčiau – sendinimo kameromis. Į jas dedami popieriaus lapeliai su restauruojant planuojamomis naudoti cheminėmis medžiagomis. Sendinimo kamerose palaikoma didelė drėgmė, 40 laipsnių temperatūra ir naudojami stiprūs ultravioletiniai spinduliai.
"Tai tie patys viską ardantys spinduliai kaip soliariumuose. Pasitelkę fiziką, chemiją ir techniką, žiūrime, kiek pasirinktos priemonės bus atsparios laikui. Žiūrime, ar medžiaga nesuirs, ar ji nepakenks popieriui. Jei medžiaga 1000 valandų išlaiko mūsų "terorizmą", manome, kad ji yra pusė velnio – ją galima naudoti", – pasakojo J.Lukšėnienė.
Kelerių metų garantiją restauratoriai duoda savo antrajam gyvenimui prikeltiems meno kūriniams?
"10 metų garantiją, kad darbas nepasikeis, galima duoti suknelei. Mes juk dirbame su kultūros paveldu – norime, kad mūsų restauruoti darbai nepakitę išsilaikytų bent 100 metų", – tvirtino Tyrimų skyriaus vedėja. Kolegos priduria: jei bus naudojamasi eksponavimo ir saugojimo instrukcijų – jei darbas bus laikomas tinkamos temperatūros, drėgmės ir apšvietimo patalpoje, pakankamai laiko ilsėsis tamsoje.
Išankstiniais skaičiavimais, porą mėnesių truksiantis šedevro restauravimas kainuos apie 4 tūkst. litų. "Kaip vadovė negaliu to sakyti, tačiau, net jei nė cento negautume, nepaliktume likimo valiai akyse nykstančio kūrinio", – prisipažino J.Senvaitienė. Nors šiemetinis centro biudžetas sumažintas, moteris tikina: bus restauruojama ne mažiau, nei planuota. "Tikiuosi, medžiagoms dar šiek tiek sukrapštysime. Padarysime viską, kas buvo žadėta Lietuvos nacionalinei dailės galerijai ir "M.K.Čiurlionio ir jo amžininkų" parodai", – sakė J.Senvaitienė.
Restauruotas, konservuotas, į naujus rėmus ir apsauginę kasetę įdėtas "Andante" iš restauratorių rankų keliaus į liepos 6 d. restauruotoje Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje duris atversiančią parodą, iš čia – į nuolatinę ekspozicijos vietą Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.
P.Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centras
1946 m. Vilniaus valstybiniame dailės muziejuje įkurtos pirmosios Lietuvoje tapybos restauravimo dirbtuvės.
1968 m. dirbtuvės išplėstos ir pertvarkytos į respublikinės reikšmės įstaigą su tapybos, grafikos, skulptūros, monumentaliosios ir dekoratyvinės dailės, tekstilės ir keramikos, metalo, medžio ir baldų bei mokslinių tyrimų sektoriais.
Čia atgaivinta didžioji dauguma svarbiausių kūrinių, saugomų įvairiuose Lietuvos muziejuose. Tarp kitų kultūros paveldo objektų čia restauruoti Pranciškaus Smuglevičiaus, Jono Rustemo, Kanuto Rusecko darbai.
Didžiulis Šiluvos bažnyčios altoriaus paveikslas buvo restauruojamas 3 metus. Jo restauravimas kainavo apie 40 tūkst. litų.
