Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Kauno kūrėjai nesutinka vilktis juokdarių kostiumų ir linksminti turistų
2012-01-30
Enrika Striogaitė
Kauno kultūros reikmėms skiriama mažiau lėšų, savivaldybės Kultūros skyrius naikinamas paverčiant jį nauju jungtiniu dariniu – Kultūros ir turizmo plėtros skyriumi – miesto kūrėjai neslepia esą gerokai sutrikę dėl šių naujienų. Pokalbyje su dienraščio žurnalistais, kūrybinių sąjungų – Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS), Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS), Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) ir Lietuvos teatrų sąjungos (LTS) Kauno padalinių vadovai neslėpė apmaudo ir dėl to, kad politikai radikalius sprendimus priima nesitarę.
– Kaip sutinkate naujienas, kurios buvo pateiktos kaip faktas, t. y. nesitariant su menininkams atstovaujančių kūrybinių sąjungų pirmininkais? Juolab kad, kaip primena Kauno meno kūrėjų asociacijos pirmininkas Petras Palilionis, jungtinis darinys – dar nuo sovietmečio buvęs kultūros, švietimo ir sporto skyrius – nepasitvirtino, jis pamena, kaip reikėjo vargti, norint atsikratyti tos priverstinės sąjungos.
LRS Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis (V.K.-E.): "Nekyla abejonių, kad prioritetas, viliantis papildyti miesto biudžetą, atiteks turizmui, esama pavojaus, kad kultūra atsidurs podukros vietoje. Suprantama, turizmas, į Kauną pramogų ir pigaus bei gardaus alaus atbildėję svečiai nėra blogis. Tebūnie atvykėlių kuo daugiau, ar tai būtų prancūzai, panorę pasižiūrėti į Nemuną, kurį prieš 200 metų forsavo Napoleonas, ar tai būtų japonai, ieškantys M.K.Čiurlionio galerijos, ar bet kurios ES valstybės piliečiai, geidaujantys pamatyti neregėtą velnių sambūrį A.Žmuidzinavičiaus muziejuje. Susitikime su kultūros atstovais meras užsiminė apie galimybę įvesti vadinamąjį pagalvės mokestį, palinkėkime, kad pagal plunksnų skaičių iš turizmo būtų atseikėta kultūrai.
Kitas klausimas, kaip ir kur atvykėliai aptiks dabartinių menų. Norėtųsi įvairius žanrus aprėpiančios infrastruktūros, kolegiško menininkų bendradarbiavimo. Ar tai įmanoma be koordinacinio centro? Ar bus tokia trauką turinti vieta, kur susibėgs visų suinteresuotų institucijų keliai, jeigu restruktūrizacija suplanuota neatsiklausus kūrėjų nuomonės?
Kalbos apie kultūros projektų finansavimo sunkumus senokai tapo nelinksma realybe, jos girdimos kasmet. Nebevirkaukime. Menininkai nėra iš bado dantimis kalenantys išmaldos prašytojai, jie – lygiateisiai bendro vidaus produkto kūrėjai, palinkėkime, kad savivaldybės biudžeto pinigai įvairiems kultūros projektams būtų paskirstyti labai atsakingai, rimtai apgalvojus prašytojų siūlymus. Man regis, Kaunas neskubėdamas, palaipsniui įsisąmonina, kad ekonomikos gerovė neįmanoma be kultūros, menų, dvasingumo puoselėjimo, vis daugiau finansų srautus valdančių žmonių suvokia, kad menininkai – ne pinigų švaistytojai, o atlygio už sunkų, tarifais nenusakomą darbą pelnytai verti žmonės."
LFS Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Česonis (G.Č.): "Reikėtų suvokti, kad Kaunas yra antras pagal dydį Lietuvos miestas. Jei minėti deriniai suvokiami ir pateisinami mažuose miesteliuose, tai miestas, pripažinęs, kad kultūra yra prioritetinė miesto įvaizdžio formavimo sritis, negali daryti tik teoriškai apgalvotų sprendimų. Kultūriniai reiškiniai neatsiranda ir nesiplėtoja priėmus vieną ar kitą nutarimą. Tam reikia tam tikrų sąlygų. Turime ne vieną pavyzdį Europoje, kur antras pagal dydį miestas tampa šalies kultūros sostine: Porto – Portugalijoje, Barselona – Ispanijoje, Lionas – Prancūzijoje. Bet tai yra dėl miesto kultūrinės bendruomenės aktyvaus ir veržlaus darbo turint ypatingą strategiškai mąstančios miesto savivaldos palaikymą."
LDS Kauno skyriaus pirmininkas Gintautas Vaičys (G.V.): "Gyvenimas juda į priekį ir pasikeitimai natūralus procesas. Aš linkęs tikėti pažadais. Nes žodžiai išduoda mąstymą. Pasakysit: naivu tikėti, bet kaip tada gyventi, jai negalima pasitikėti žodžiais? Aišku, nerimą kelia tokie staigūs žingsniai ir gilesnės studijos bei viešos diskusijos stoka. Jai bandoma į miesto strategiją įrašyti kultūrą kaip prioritetinę sritį, tai biudžeto mažinti negalima, o ateityje priešingai – turėtų būti tik didinamas. Kaip galima ugdyti kultūringą žmogų, jei kultūros renginių mažės?
Meras tvirtai patikino, kad menininkų neskriaus. Manau, jei meno vadyba pasistūmės į priekį, tai laimėsime visi. Tik kuris tas išrinktasis, ar pateptasis sugebės tai padaryti? Kas bus tas Leonardas Da Vinci, kuris sugebės viename asmenyje sujungti visas mūzas? Ar bus viešas konkursas? Ar tai tik politinis postas? Ko tikrai reikėtų, tai miesto dailininko, kad profesionaliai pagelbėtų tvarkyti viešas erdves. O dirbtinas skyrių sujungimas... Kas apskaičiavo tą ekonominį efektą miestui? O jeigu nepasiteisins? Tad kol kas daugiau klausimų nei atsakymų."
LTS Kauno skyriaus pirmininkas Andrius Žiurauskas (A.Ž.): "Tiesą sakant, jau ne pirmą kartą valdžia šokiruoja tokiais savo sprendimais. Jie deklaravo, kad jiems labai trūksta mūsų iniciatyvų, idėjų ir pasiūlymų, kuriant Kauno kultūrinį veidą. Ta proga netgi buvo suburta nauja kultūros komisija, skirta Kauno miesto "kultūros gairėms nutiesti"... Ir ką? Ogi, kaip ir reikėjo tikėtis, – nieko. Apie įvykusį faktą ir atleidžiamus kultūros skyrių darbuotojus mes sužinojome atsitiktinai. Niekas neklausė, nesitarė, neinformavo... Siūlymas valdžiai – prijunkite Kauno švietimo skyrių prie Kauno gatvių apšvietimo, juk tarp jų yra kažkas bendra."
– Miesto meras ramino, kad lėšų apkarpyta nedaug, tačiau susitikime su meru ne vienas jūsų minėjote, kad ir tas nedaug yra pražūtingas.
V.K.-E.: "Ne mano apskaičiuota, kad investicijos kultūrai atsiperka dvigubai. Žinoma, iš ryto mestelėjus litą, vakare du nenukris, tačiau bauginantis, kad kultūra neemigruotų iš Kauno, tą litą atseikėti privalu."
G.Č.: "Miestas gyvena trumpomis kadencijomis, bet turėtų nepamiršti, kad kultūrinis gyvenimas vyksta nenutrūkstamai. Jei per krizę neišlygintas dviejų gatvių duobes galima kompensuoti per ekonomikos pakilimą suremontavus keturias, tai kūryboje taip nėra: vietoje vienos nenutapytos drobės dailininkas nenutapys dviejų, kai jau miesto valdžia pasakys, kad reikia. Nežinau, ar daug yra menininkų, kurie gyvena nekrizinį laikotarpį net per ekonomikos pakilimą. Turbūt ne. Tai suvokia brandžios valstybės. Lietuvoje visada buvo lengviausias žingsnis, esant reikalui, sumažinti finansavimą kutūrai, mažiausiai politiškai pavojingas, bet visada pražūtingas. Kultūra nėra prabangos prekė. Tai, ką sukuria miesto kultūrinė bendruomenė, – ženklas apie tuo metu miestą valdžiusius ir mieste gyvenusius žmones."
A.Ž.: 'Atėjo tamsūs laikai. Baisūs laikai. Ir jų padariniai tik pradėjo leisti daigus. Bet laukti ilgai nereikės. Mūsų trumparegiška Lietuvos valdžia niekaip negali suprasti, kad kultūra ir švietimas negali pakentėti, ir blogais, ir gerais laikais jie privalo būti biudžeto prioritetu. Ne šildymas, ne gatvių tvarkymas, ne stogų keitimas formuoja asmenybes. Jūs sumažinote algą mokytojui – jis, žinoma, nuris karčią piliulę ir toliau temps, kol pajėgs, savo naštą. Bet, mieli valdžios žmonės, jūs parodėte į jį savo požiūrį, ir nė vienas save gerbiantis geras mokinys nebestos į pedagoginį, nes ten stoja tik lochai ir lūzeriai, o šie žodžiai mūsų kalboje atsirado dėl kultūros stokos.
Ir štai šitie niekur kitur neįstoję lochai ir lūzeriai greitai mokys jūsų vaikus, gerbiami valdžios vyrai. Tokie "mokytojai" nepamatys jūsų vaikuose Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Juozo Naujalio, Juozo Grušo, Petrauskų, Jono Mačiūno ir t.t. Ir kai norėsite pasigirti miestu, kurį valdote, nebeišeis... Nes vyresni mūsų bus nuo bado, bejėgiškumo ir nepagarbos kokteilio mirę ar svetur pasprukę, o jaunų... Jaunų menininkų nebebus. Bus jauna banditų karta, kuri, jūsų nuostabai, karš jūsų taukuotus kailinius."
– Pamėginkime žvelgti pozityviai, tarkim, kad naujasis Kultūros ir turizmo plėtros skyrius visiems bus tik į naudą, menininkai prikvies į Kauną turistų... Ar įsivaizduojate kaip? Juolab kad nemasiniai renginiai sukviečia kur kas mažesnes auditorijas, nes jie paprastai ne linksmina, tačiau padeda gyventi, vargu ar jie trauktų turistus.
V.K.-E.: "Profesionalusis menas, išėjęs pasivaikščioti po gatves, būtų sunkokai suprantamas, daug gerbėjų nesutiktų... Kad jis maitintų ir augintų žmogaus dvasingumą, reikia vienumos, tylaus susikaupimo, buvimo su kūryba ir savimi."
A.Ž.: "Esu asmeniškai vienas iš tų, kurie pastaruoju metu buvo ir yra panirę į miesto masinių renginių organizavimą. Ir, mano nuomone, masiniai renginiai – tai ne kultūra: masiniai renginiai yra vos viena šimtoji visų kultūros apibrėžimą apimančių sričių. Mano nuomone, svarbiausia, kad būtų, ką tuose masiniuose renginiuose parodyti. Bet visų pirma, reikia puoselėti tą tikrąją, kasdienę, ne visuomet triukšmingą, dažniausiai kuklią, išskirtinių žmogaus savybių – talento, kantrybės, mokslo, kūrybos kančios reikalaujančią kultūrą.
Aš iš lėlių teatro, tad priminsiu pasaką "Pelenė". Tikros pamotės dukros – pamaivos ir kvaišos – dažnai matomos dvaro puotose, kai darbščioji Pelenė priversta laukti stebuklo. Taip ir mes menininkai, dirbam, dirbam... Su malonumu dirbam tuos darbus, nuo kurių širdis dainuoja, sukandę dantis dirbam tuos, kurie mūsų vaikams padeda valgyt nupirkti, dirbam... Ir laukiam tos puotos, kai ir mus pakvies į rūmus.
Bet, pasirodo, mūsų miestui labiau reikia menininko, kuris būtinai pritrauktų į miestą kuo daugiau turistų. Tad mieli muzikai, piešėjai, rašytojai ir vaidintuvai – marš į gatves. Pasidabinkite juokdario drabužiais ir siūlykite miesto svečiams nutapyti jų šaržą, pagroti bulvių trintuve, suvaidinti statulą, štai tada jūs visiškai atitiksite mūsų miesto valdžios naudingo kultūros atstovo apibrėžimą.
– Esama ir tokios nuomonės: daugelis bijo ne tiek jungimo, kiek naujojo vadovo, kuris links arba į kultūrą, arba į turizmą. Jūsų nuomone, kokia turėtų būti miesto kultūros strategija, kaip ir kuo gyvena jūsų atstovaujami menininkai – ar netaps jie, ypač jaunieji, turistais?
G.Č.: "Miestas visų pirma turi būti patrauklus čia gyvenantiesiems, tada jis bus įdomus ir užsienio svečiams. Ir čia būtinas dialogas su miesto valdžia, nes miesto žmonės ją išrinko – ne jie mus pasirinko. Jei nebus apie tai galvojama, menininkai, būdami pakankamai laisvi žmonės, – krausis lagaminus."
V.K.-E.: "Kaip gyvena rašytojai? Rašytojai tirta nuo šalčio ir skolų, apsimovę vilnones kojines, jeigu turi, rašo knygas, o parašę pradeda lakstyti, blaškytis, ieškodami lėšų savo raštams išleisti. Ir sušyla. Tad viskas į gera, pusiausvyros esama. O jeigu rimtai, Kauno savivaldybė remia Kauno rašytojų knygų leidybą, tačiau projektui skiriamos tokios kuklios lėšos, kad Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus taryba kasmet kankinasi, ar rimtai parėmus išleisti 2–3 knygas, ar pabarstyti trupinių, pavyzdžiui, dešimčiai autorių, kaip kartais padaroma."
A.Ž.: "Galiu tik garsiai pasvarstyti, kiek ilgai tai tęsis. Ar nepradės Kauno menininkai duoti valdžiai grąžos?.. Kultūringos grąžos! Tokios, kad apie mūsų valdžios sprendimus sužinotų geidžiami turistai visame pasauly... Viena iš tokių idėjų, pamenu, jau sklandė kadaise menininkų galvose – slapčia prie Kauno auksinio tualeto įbetonuoti ženklą – "kultūros paminklas". Jei jau pasinaudoti neįmanoma, tai tegul bent turistai prie jo nusifotografuoja. O dar galima sukurti legendą, kad jei paklibini tualeto rankeną, gali sugalvoti norą, tokio "kultūros" objekto Kaune trūksta."
– Į vieną darinį sujungiami pučiamųjų orkestras "Ažuolynas", "Kauno bigbendas" ir "Ainiai", norėta prie jų prijungti ir Kauno simfoninį orkestrą, bet politikai nusprendė, kad gal netinka.
V.K.-E.: "Kadaise bute laikėme kruopščios priežiūros reikalaujantį akvariumą, išmokau, kad ne visas žuveles galima suleisti į vienus vandenis. Nebūtinai praris vieną kitą, tačiau vaikosi, apkramto nepatikusiųjų uodegas taip, kad tos išplaukia pilveliais lubų link. Žuvelės nežinojo, kad sumesiu visas į tą patį dešimt kibirų vandens. Aš irgi nesupratau, kad klystu, eksperimentavau. Labai nemalonu, kai politikai ir valdininkai panašiai žaidžia su muzikiniais kolektyvais, atlikėjais. Lyg koks katinas sėdėtų prie mano paminėtojo akvariumo ir kaišiotų letenėlę į vandenį. Na ir kas, kad žuvelės nebylios, pasitaiko labai skaudžiai besikandžiojančių, o kitos, ko nenutinka, gali apgraužti kurio nors politikuojančio murklio letenėlę".
