Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Istorinių Lietuvos vėliavų ieškojo Švedijoje
2009-02-14
Vaida Milkova
Į Kauną atkeliauja Abiejų Tautų Respublikos istorinių karo vėliavų nuotraukos ir detalės.
Parodoje Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto galerijoje "Studija" bus eksponuojamos XVII–XVIII amžių sandūros vėliavų fotografijos, darytos Švedijos karo muziejaus archyvuose. Tai vėliavos, kurias iš Abiejų Tautų Respublikos pulkų viename Šiaurės karo mūšyje paėmė švedų kariuomenė.
"Ši paroda – tai istorinė metrika, atskleidžianti Abiejų Tautų Respublikos istorinių karo vėliavų įvairovę", – sakė parodą rengianti meno aspirantė Bronė Neverdauskienė.
Parodoje bus pristatyta rekonstruojamos Augusto II laikų Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės vėliavos kopija, taip pat medžiaga, menininkės surinkta rengiantis rekonstrukcijai, technologiniai bandymai ir šilko pavyzdžiai, įsigyti Londone.
"XVII–XVIII a. vėliavoms siūti naudotas taftinis shantung šilkas – tai yra šilkas, panašus į natūralų, neapdirbtą audinį, taip pat siuvinėta, aplikuota šilkiniais ir sidabruotais siūlais. Tikro senovinio šilko vėliavai atkurti gal ir būtų galima gauti, bet tai kainuotų beprotiškai daug. Aš ieškojau šilko, kuris labiausiai atitiktų to laikotarpio šilką", – pasakojo menininkė. Medžiagų pavyzdžiams ji išleido apie 3 tūkst. litų.
Norint atkurti visą 3,4 m pločio ir 2,6 m aukščio dvipusę vėliavą, jai prireiks 55 m šilko. "Labai daug šilko tiesiog išsimes, nes karpysiu aplikacijas, detales. Be to, tai yra dviejų skirtingų pusių vėliava", – paaiškino menininkė.
Vien senovinėmis technologijomis sukurtas šilkas, siūlai kainuos apie 15 tūkst. litų. Kol kas menininkė planuoja investuoti savo lėšas ir viliasi, kad bent dalį šios sumos kompensuos Vytauto Didžiojo karo muziejus, kurio ekspozicijas turėtų praturtinti atkurtoji vėliava. Autentiško dydžio istorinę vėliavą menininkė žada atkurti iki šių metų pabaigos.
Lietuvoje XVII–XVIII a. sandūros vėliavų neišliko. Šiek tiek ankstesnių – Žygimanto Vazos – laikų vėliava saugoma Vilniaus arsenale, jos kopija – Trakų muziejuje.
Vėliavos, kurią B.Neverdauskienė rengiasi atkurti, vieną pusę puošia Lenkijos herbas: karūnuotas baltas erelis ir į dvi dalis padalytas širdies formos skydas, kitoje pusėje – baltos spalvos Lietuvos raitelis. Kol kas ji atkūrė tik mažą vėliavos detalę – dalį lietuviškojo Vyčio.
Vėliavos atkūrimo projektu menininkė siekia atskleisti amato, meno, mitologijos ir emblematikos istoriją. Anot jos, istorinės vėliavos paprastai yra aukščiausios amatininkų meistrystės pavyzdžiai.
Ėmusis šio projekto, kaunietė sulaukė pastabų, neva gėda atkurti vėliavą, kuri per karą buvo paimta kaip trofėjus. "Aš tai vertinu kitaip – tiesiog mūsų istorinė vėliava saugoma kitoje valstybėje. Jei ji nebūtų buvusi išsaugota ten, kažin ar išvis turėtume jos pavyzdį. Kita vertus, tos vėliavos yra puikūs barokinio meno pavyzdžiai – čia daug siuvinėtų detalių, manieringų ornamentų. Tai – meno istorijos dalis", – tvirtino B.Neverdauskienė.
Istorinių vėliavų tyrimus B.Neverdauskienė tęsia dvejus metus. Rinkdama istorinę medžiagą, ji lankėsi Švedijos karo muziejuje, kur tiesiogine šio žodžio prasme prisilietė prie senųjų Abiejų Tautų Respublikos vėliavų.
Parodos VDA Kauno dailės fakulteto galerijoje "Studija" (Muitinės g. 4) atidarymas – vasario 17 d. 12 val.
