Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Dvejus metus laukta "Geiša" – scenoje
2010-05-10
Agnė Klimčiauskaitė
Jurijaus Smorigino spektaklio "Geiša" premjera atidėliojama buvo net dvejus metus, net abejota, ar jis apskritai išvys dienos šviesą. Tačiau choreografas pažadą žiūrovams ištesėjo.
Jau netrukus jis pristatys ne tik ilgai lauktą "Geišą", bet ir biografinę knygą "Jurijus Smoriginas tarp Šančių ir Paryžiaus".
"Geišai" trūko kvėptelėjimo, todėl reikėjo išlaukti tuos dvejus metus. Esu toks žmogus, kad sukuriu kažką, o tada brandinu, kol paleidžiu į pasaulį. Be to, aplinkybės taip susiklostė, profesinių netikėtumų būta. Ir ačiū Dievui. Dabar yra dviguba proga – kartu su "Geiša" pasirodys knyga apie mane. Ne bulvaras su išpažintimis, o knyga apie menininką", – sakė J.Smoriginas.
– Kodėl įkvėpimo ieškojote Japonijos kultūroje?
– Aš – estetas. Žavu, kaip nuleistos blakstienos ir netiesmukas žvilgsnis gali atrodyti galingiau ir emocionaliau nei atvirai jausmų demonstravimas. Apie tokią kultūrą šnekėti šokio teatre yra ypač seksualu.
– Kaip kilo "Geišos" idėja?
– Iš eskizų, kuriuos šoko mūsų baleto didžioji pora Miki Hamanaka ir Aurimas Paulauskas mano kūrybiniame vakare. Pasakysiu nekukliai – jie išėjo nuostabiai. Tačiau šokti "Geišoje" mūsų lietuviškoji japonė Miki negalėjo. Kartais paerzindavau: "Tai nenori šokti pas mane?" Bet ji paprasčiausiai labai užkrauta darbais. Kone visas repertuaras – ant jos. Neįsivaizduoju, kaip ji, tokia "siūliukas" moteris, išlaiko. Be viso to, ji dar ir motinystės atostogų išėjo.
– Jūsų spektaklyje geišą turėjo vaidinti Živilė Baikštytė, tačiau premjerai rengiasi kita balerina – Neli Beliakaitė. Kodėl tokios kardinalios rokiruotės?
– Mes tiesiog iš profesinės pusės atsiskyrėme. Kai žmogus žaidžia dvigubus kūrybinius žaidimus, aš su juo į kalnus neinu. Sužaidė ir mano ambicijos. Mes su Ž.Baikštyte bendraujame, gal kada nors ir dirbsime kartu, gal net ir toje pačioje "Geišoje". Norėjau jai duoti pamoką, kad svarbiausia gyvenime – vertybės, o pats bjauriausias menininko bruožas – stengtis būti visiems geram. Mane labai įžeidė ir negalėjau per save perlipti.
O gal tiesiog Dievulis mane nuvedė prie Neli Beliakaitės. Džiaugiuosi, nes ji – tikra primabalerina. Dešimt metų praleidusi JAV, ji sugrįžo dirbti Lietuvai, bet, deja, buvo apgauta. Gaila, kad jos nėra teatre, bet "Vilniaus baletas" turi talentingą, žydinčią baleriną.
– Kodėl beveik visus spektaklius statote apie moteris?
– Mūsų balerinos yra fantastiškos, išraiškingos, ir man tai labai įdomu. Apie vyrus buvo tik "Choreografo laiškai MKČ" ir "boHema". Be to, net antikinės tragedijos buvo vien apie moteris, o vyro istorijos – itin retos. Prieš Naujuosius norėčiau pastatyti spektaklį apie dar vieną moterį – šnipę Matą Hari.
– Apie ką žiūrovui kalbės "Geiša"? Kaip pristatytumėte spektaklį?
– Šokio spektaklis kuriamas pagal "Madamme Buterfly" istoriją. Skambės originali japonų muzika ir Maurice‘o Ravel’io "Dafnis ir Chloja". Japonijos geiša – moteris, kuri patyrė labai didelę meilę, liko su mylimojo vaiku, pasimetė laike. Ji ir praėjus dvidešimčiai metų laukia savo meilės, o kartais abejoja, ar ji iš viso buvo jos gyvenime. Mano interpretacija spektaklyje – į Japoniją atvažiavusi amerikiečių pora. Tačiau žiūrovui neleidžiu iki galo patikėti, ar tas vyras – jos mylimasis. Trumpai apibūdinčiau taip: "Geiša" – sugriuvęs moters pasaulis, ant kurio liekanų ji pragyveno 20–30 metų. Panašiai kaip aš...
– Mažai kas patikėtų, kad jūsų pasaulis sugriuvęs...
– Buvo sugriuvęs taip, kaip geišos. Būkit mieli ir teisingi – 40 metų nugyvenau tarybinėje Lietuvoje, kurioje klestėjo tam tikri idealai. Man reikėjo 15 metų prisitaikyti prie naujo gyvenimo, tapti visai kitokiu žmogumi, keisti mąstymą. Būdamas baleto artistas, tuo metu kaip tik ėjau į užtarnautą ankstyvą poilsį. 39-erių jau buvau pensininkas. Po to tarsi prasidėjo antras gyvenimas. Turėjau gyventi iš naujo – kaip kūdikis. Jei dabar šalia nėra veidrodžio, atrodo, kad man – ne daugiau nei 35-eri. O smagiausia, kad esu laisvas ir niekam nepriklausau. Tai – didelė laimė. Gera daryti tai, ką noriu, o ne būti vedžiojamam už "čiuprynos".
Kas? Spektaklio "Geiša" premjera.
Kur? Kauno "Girstučio" kultūros ir sporto centre.
Kada? Gegužės 12 d. 19 val.
