"Atalyja" dainose – kosmopolitiškas folkloras


2009-04-23
Vaida Milkova

Folklorinio roko grupė "Atalyja" rengiasi koncertui Kaune. Čia skambės dainos iš naujausio albumo, kurį grupė brandino ketverius metus.

Savitą šiuolaikinės ir tradicinės muzikos stilių kurianti grupė koncertiniame ture pristato trečiąją kompaktinę plokštelę "Saula riduolėla". Joje "Atalyja" lieka ištikima sau – šiuolaikiškai interpretuojamose dainose ir sutartinėse dera lietuvių folkloro, roko ir rytietiški motyvai. Šalia tradicinių lietuvių liaudies instrumentų – smuiko, kanklių, dūdmaišio ir kitų – čia skamba indų bansūris (bambuko fleita), tabla (porinis būgnas), o bosinė gitara ir mušamieji instrumentai suteikia šiuolaikinio skambesio. "Mus geriausiai supranta multikultūrinių didmiesčių gyventojai", – sako grupės įkūrėjas Gediminas Žilys.

– Jūs pats grojate džiazo ir roko muzikai būdingu instrumentu – bosine gitara. Kuo patraukė folkloras?

– Man ši muzika reiškia šaknis, gyvenimo filosofiją, gelmę. Kalbu ne apie tokį folklorą, kurį rodo per televizijos laidą "Duokim garo!" Kalbu apie gilesnę muziką. Rimtajame folklore yra viskas – gimimas, mirtis, šventės ir gyvenimo prasmė.

O dėl instrumentų – bosinė gitara yra ne vienintelis instrumentas, kuriuo groju. Groju kontrabosu, kanklėmis, dainuoju.

– Koncertų "Saula riduolėla" programą skiriate Lietuvos vardo tūkstantmečiui. Ką jums reiškia ši data?

– Mes grojame muziką, kurios šaknys siekia tūkstantį metų ir daugiau. Prie valstybės gimimo laikų per atliekamą muziką prisiliečiame tiesiogiai. Taigi galima sakyti, kad Lietuvos tūkstantmetį mes minime jau dešimt metų – tiek, kiek gyvuoja "Atalyja".

– "Saula riduolėla" – trečiasis grupės albumas. Kiekvieną jų skiria ketverių metų laikotarpis. Su įrašais neskubate?

– Albumai neatsiranda greitai. Nesiekiame išleisti kuo daugiau įrašų – norime kokybės. Dainas, ypač autorines, tiesiog išnešiojame. Naujojo albumo dainas metus kūrėme, dvejus – įrašinėjome studijoje.

– Kuo šis albumas skirsis nuo ankstesniųjų – "Atalyja" ir "Močia"?

– Naujomis idėjomis, subtilumu ir geresne garso kokybe. Muzika turtingesnė, brandesnė nei anksčiau, daugiau improvizacijos. Tarp dvylikos albumo kūrinių – dvi žemaitiškos dainos, sutartinių ir senųjų giesmių interpretacijos, yra ir "Basssutartinė" – bosinei gitarai ir dviem dambreliams. Yra keletas mūsų autorinių dainų – tai žinomos pasakos motyvais paremtas "Eglės užkeikimas", "Šiaurum vėjum", kurios tekstas – senos liaudies dainos, bet melodija sukurta mūsų, taip pat mitologine latvių sakme besiremianti "Saulės ašara". Tai yra mūsų sukurtos dainos, turinčios kažką tokio, kuo remiasi folkloras.

– Ką pasakytumėte tiems folkloro gerbėjams, kurie pripažįsta tik senąjį autentišką liaudies dainų skambesį?

– Kiekvienas muzikos stilius, kiekviena grupė turi savo vietą po saule. Reikia ir autentiško muzikavimo, tačiau vienintelė sąlyga folklorui gyvuoti šiandien yra jį interpretuoti ir įvairiomis formomis kurti – tada jis tampa aktualesnis šiuolaikiniam žmogui. Turime draugų, kuriančių panašią muziką Suomijoje, Švedijoje. Panašių diskusijų kyla ir ten – koks turėtų būti šiuolaikinis folkloras. Egzistuoja didžiulis vandenynas muziką su etnografiniais elementais kuriančių žmonių – ir Europoje, ir Amerikoje, ir Indijoje. Europoje išsiskiria Skandinavija – čia nemažai grupių, kurios, remdamosi savo šalių folkloru, kuria naują muziką ir per ją pristato savo šalį, jos kultūrą užsienyje. Tokia muzika turi neblogas galimybes sklisti per pasaulį.

– Nuo ko priklauso naujojo folkloro sėkmė?

– Kad su tokia muzika peržengtum savo šalies ribas, turi kurti originaliai ir viską atlikti labai kokybiškai. Tik tokiu atveju ši muzika turi savo vertę, yra klausoma. Ji turi gerbėjų ratą, kurie važiuoja į koncertus, renka įrašus. "Atalyja" užsienyje turi nemažai gerbėjų – panašų skaičių savo albumų parduodame Lietuvoje ir svetur. Esame daug koncertavę Lenkijoje, taip pat Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Turkijoje. Neseniai grįžome iš Prahos, kur surengėme didelį solinį koncertą.

Kai aš sakau, kad "Atalyja" yra kosmopolitinė grupė – juk turime lietuvių, indų ir tarptautinės roko muzikos elementų, žmonės nustemba. Mus geriausiai supranta tokių multikultūrinių didmiesčių kaip Londonas, Niujorkas gyventojai. Kai savo laiškuose parašo, kokia jiems artima mūsų kuriama ir atliekama muzika, tada geriausiai supranti naujojo folkloro universalumą.


Grupės "Atalyja" koncertas "Combo" klube (Raudondvario pl. 107) – balandžio 23 d. 20.30 val.