Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
"Vytauto priesaika": už ir prieš
2009-09-19
Eglė Stankevičiūtė
Vienas vertingiausių Karo muziejaus eksponatų – 1901-aisiais Jano Styko nutapytas paveikslas "Vytauto priesaika" – dar tarpukariu kėlė daug diskusijų. Ekspertai dėl jo vertės nesutaria ir dabar.
Genialus ar eilinis tapytojas?
Į muziejų Kaune 48 kv. m dydžio paveikslas atkeliavo dar 1937-aisiais – laivu iš Paryžiaus. Įstaigos įkūrėjo generolo Vlado Nagevičiaus–Nagio laikais jis buvo ne tik didžiausio formato paveikslas Karo muziejuje, bet ir iš visų to laiko Lietuvos muziejų rinkiniuose. V.Nagevičius už istorinės tematikos paveikslą tąsyk sumokėjo 10 tūkst. litų. Manoma, kad šiuo metu profesionalaus dailininko darbas yra vertinamas daugiau nei 100 tūkst. litų.
Giedrės Jankevičiūtės knygoje "Dailė ir valstybė" teigiama, kad V. Nagevičių domino istorinis ir batalinis žanrai, todėl bent jau XX a. trečiąjį dešimtmetį jis neturėjo nė mažiausios galimybės pasitelkti geresnių dailininkų, kurie pastaruosius žanrus laikė atgyvenusios akademinės sistemos reliktais ir patys tapė peizažus, portretus bei natiurmortus.
"Jos pirkimą lydėjo Karo muziejaus vadovų inspiruota reklaminė akcija, garsinusi naująjį eksponatą kaip nepaprastai vertingą meno kūrinį, prilygstantį pasauliniams istoriniams dailės pavyzdžiams", – knygoje rašoma, jog pompastikos srautui mėgino prieštarauti dailės istorikas ir kritikas Paulius Galaunė.
Jis pareiškė, kad muziejų eksponatams vertinti turi būti taikomi kitokie kriterijai negu istorinėms vizijoms ir, sunkiai tramdydamas pasipiktinimą, priminė, kad, "kurdami iš paprastų daiktų legendas, ne tiktai nepasitarnaujame mūsų visuomenei, bet iš mūsų diletantiškumo duodame progą gardžiai pasijuokti svetimšaliams".
P.Galaunė teigė, kad J.Styka – eilinis XIX a. istorinių paveikslų tapytojas ir beveik neminimas jokiose mokslinėse dailės istorijos studijose. Tačiau dailininkas Jonas Mackevičius, stojęs ginti Karo muziejaus garbės, tvirtino, kad lenkų kilmės tapytojo kūrybą žinojo visa Europa, o prancūzai dailininką už paveikslų ciklą "Odisėja" apdovanojo Garbės legiono kryžiumi. Tačiau nė vienas argumentų tuo metu nepaskatino viešai svarstyti, kokia vertingiausio Karo muziejaus kūrinio meninė kokybė.
Išskirtinis dėl reklamos?
Paveiksle vaizduojamas Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas, prisiekiantis atkeršyti kryžiuočiams už sugriautą Kauną, tačiau iškilmingas momentas, anot kai kurių istorikų, nėra istoriškai pagrįstas
Ne tik istorikai, bet ir meno kritikai tvirtina, kad paveikslas yra romantizuota J.Stykos vizija istorine tematika. Menotyrininkai neneigia, kad, vertinant istorinės tematikos kūrinius, sunku atsiriboti nuo istorinio paveldo ir atskirti meninę išliekamąją kūrinių vertę.
"Nusijojus istorinį paveldą, "Vytauto priesaika" neturi ypatingos meninės reikšmės – tai yra akademinio stiliaus darbas su neoromantizmo laikotarpio detalėmis, – menotyrininkė Violeta Krištopaitytė pastebi, kad šiuolaikinėje menotyroje akademistinio laikotarpio darbai neturi didelės meninės vertės. – Paveikslas pasižymi to laikotarpio ypatybe – sentimentaliu patosu, o menininkai, kurie paklusdavo atitinkamo laikotarpio taisyklėms, ne meną kūrė, bet darė tai, kas buvo pageidaujama."
Menotyrininkė pastebėjo, kad J.Styka buvo profesionalus tapytojas, tačiau jį genijumi pavadinti nedrįstų. Pasak pašnekovės, patriotizmą vaizduojantis kūrinys neturi pagrindinių meninio kūrinio esmės ypatybių – meninės gyslelės ir paslapties.
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis paveikslą "Vytauto priesaika" apibūdino kaip klasikinį, profesionalaus akademistinio laikotarpio tapytojo darbą. "Tvarkinga perspektyva, peizažas, atmosfera ir kūno proporcijos. Suvestas koloritas, tačiau paveikslas patetiškas ir deklaratyvus: Vytautas ant žirgo, rankas išskėtęs į šalis – bet būtent šiais bruožais ir įspūdingas", – savo nuomonę išsakė O.Daugelis. Pašnekovas tvirtino, kad tarpukario laikais pikantiško prieskonio didžiulei drobei suteikė neeilinė jo atkeliavimo į Lietuvą istorija.
Priimti be išlygų
Įspūdingu paveikslu ir to meto Karo muziejaus ekspozicijos pasididžiavimu "Vytauto priesaiką" įvardijo prieš trisdešimt metų paveikslą pirmą kartą pamatęs ir iki šiol pirmą įspūdį prisimenantis Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.
"Čia, aišku, ne Rembrantas ar Rafaelis, ir ne Janas Matejko, tačiau J.Styka žinomas to laiko menininkas, ir šį paveikslą traktuoju kaip meninį iliustravimą istorine tema", – dailėtyrininkas tvirtina, kad pasaulinio masto batalinio žanro paveikslų, ypač vaizduojančių Lietuvos viduramžius, neturima daug, tad tokius kūrinius reikia vertinti kaip dailininko traktuotą įvaizdį.
Pašnekovas siūlo priimti meno kūrinį kaip esamą duotybę ir smulkiai neanalizuoti istoriniu ar meniniu aspektu.
"Tai nėra pargamentas ar autentiškas istorinis dokumentas – juk menas tik vaizduoja istorinius įvykius. Mes turime įtikinantį, labai teatralizuotą romantinį istorijos įvaizdį, ar tai taip blogai? Juk mes viską galime suniekinti, tačiau profesionalią kūrybą reikia priimti be išlygų, – dėstė R.Budrys. Anot pono Budrio, paveikslas – puikus Karo muziejaus eksponatas, vertingas edukaciniams procesams, o "Vytauto priesaika" ypač aktuali artėjant Žalgirio mūšio jubiliejui.
