Teisme aiškėja, kad bankas "Snoras" žūtbūt siekė valdyti kontrolinį Kauno "Žalgirio" akcijų paketą, o kai to nepavyko padaryti, klubui ant kaklo užnėrė milijoninę skolą.

[email protected]

Prieš ketverius metus "Žalgirio" krepšinio klubo akcininku ir generaliniu rėmėju tapęs bankas "Snoras" viešai deklaravo neatlygintiną meilę legendinei komandai. Vakar Kauno apygardos teisme liudijęs "Snoro" ir buvęs "Žalgirio" valdybos narys Žoržas Šarafanovičius tikino, kad "Žalgirio" akcijos bankui buvo reikalingos tik tam, kad bankas galėtų stebėti, kaip naudojami paramos pinigai. Tačiau vakaryščiame teismo posėdyje paaiškėjo, kad akcijų skaičius bankui buvo svarbesnis nei deklaruojama.

"Banko prezidentas Raimondas Baranauskas buvo nepatenkintas, kad buvo įsigyta ne 15, o tik 14 proc. akcijų", – liudijo "Snoro" valdybos narė Aušra Ižičkienė.

Buvę "Žalgirio" vadovai nenorėjo bankui parduoti 15 proc. akcijų, nes būgštavo, kad "Snoras" gali įsigyti Kauno savivaldybei priklausančią akcijų dalį. Tokiu būdu "Snoras" savo rankose turėtų kontrolinį klubo paketą. Kaip aiškėja, šios minties bankininkai neatsisakė.

2006 m. rudenį 14 proc. "Žalgirio" akcijų įsigijęs "Snoras" pažadėjo trejus metus klubui skirti po tris milijonus litų. Pirmajame sezone iškart buvo išmokėta visa suma. Vėliau prasidėjo derybos dėl kontrolinio akcijų paketo įsigijimo. Manoma, kad "Snoras" galėjo imtis šantažo – "Žalgirio" atstovai suprato, kad žadėtą paramos sumą greičiausiai gaus tik tuo atveju, jei didžioji dalis akcijų pereis į banko rankas. Tačiau derybos nutrūko. "Žalgirio" ir "Snoro" santykiai pašlijo.

"Derybos pasibaigė niekuo, tad ir pablogėjo bendravimas", – teisme sakė Ž.Šarafanovičius.

Antrajam sezonui skirta paramą klubą pasiekė tik sezonui baigiantis. Buvo pervesta 2,8 mln. litų – 200 tūkst. litų mažiau nei žadėta. Ž.Šarafanovičius teisme aiškino, kad ši suma tiesiogiai susijusi su to sezono "Žalgirio" biudžetu ir "Snoro" turimu akcijų paketo dydžiu.

Prieš trečiąjį sezoną "Žalgiris" buvo įvarytas į kampą. "Snoras" pasiūlė tik 400 tūkst. litų be galimybės derėtis. Tuo metu finansinių nepriteklių kamuojamas "Žalgiris" iš "Snoro" jau buvo pasiskolinęs tiek, kiek turėjo gauti iš banko paramos. Banko paskola prisidėjo prie dar didesnio klubo klimpimo į finansinį liūną.

2009 m. "Žalgirio" akcijas pardavęs ir pagrindinio jo konkurento "Lietuvos ryto" akcininku ir rėmėju tapęs "Snoras" neatidavė Kauno klubui žadėtos paramos ir reikalauja gražinti kreditą.

Kauno apygardos teisme jau liudijęs "Žalgirio" prezidentas Arvydas Sabonis teigė buvęs apgautas banko. Esą jis, priimdamas "Snoro" paramą, nemanė, kad banko pažadais negalima pasitikėti. Tuo tarpu bankininkai atšauna nieko nežadėję, nors paramos sutartis buvo pasirašyta trejiems metams.

Ar "Snoras ir "Lietuvos rytas" veikė kartu?

2006 m. ruduo

"Snoras" įsigijo 14 proc. "Žalgirio" akcijų ir pasirašė paramos sutartį, pagal kurią klubui trejus metus pažadėjo skirti mažiausiai po 3 mln. litų. Pirmaisiais metais pažadas buvo įvykdytas nedelsiant.

To paties sezono viduryje "Žalgiris" su "Snoru" sudarė kredito sutartį, kad galėtų grąžinti kreditą kitam bankui. Sutarta, kad kreditas "Snorui" bus grąžintas, kai šis skirs paramą kitam sezonui.

2007 m. vasara

"Snoras" pareiškė, kad dėl banko vidaus taisyklių negali skirti paramos ir pasiūlė kredito sutartį papildyti. Vėliau ji keičiama buvo ne vieną kartą. Ne visą žadėtą paramą – 2,8 mln. litų – 2007–2008 m. sezonui "Snoras" pervedė tik 2008 m. pavasarį, o rudenį "Žalgiriui" buvo pasiūlyta suteikti 400 tūkst. litų paramą.

2008 m. ruduo

Sezono pirmąsias rungtynes "Žalgirio" žaidėjai jau žaidė negavę atlyginimų. Iškilo reali grėsmė, kad Eurolygos durys "Žalgiriui" užsidarys visiems laikams.

2009 m. sausis

"Žalgirį" paliko paskutinis legionierius. Iškilo grėsmė, kad iki sezono pabaigos užsienio klubai išgraibys ir geriausius komandoje rungtyniaujančius lietuvius.

2009 m. gegužė

Klubo direktorius pareiškia, kad "Žalgiris" bankrutuos. Gegužę "Žalgirio" savininku tampa Vladimiras Romanovas. "Žalgiris" išgelbėjamas nuo bankroto.

2009 m. birželis

Prieštaringos reputacijos verslininko Vladimiro Antonovo valdomo "Snoro" grupės įmonė įsigijo 34 proc. "Lietuvos ryto" akcijų.

2010 m. gegužė

LKL finalo įkarštyje "Žalgirio" vadovai pareiškia, kad komandos vyriausiasis treneris D.Maskoliūnas daro neigiamą įtaką rungtynių rezultatams. Jis atleidžiamas, "Žalgiris" pralaimi finalą. Formuojama nuomonė, kad taip žlugdomas "Žalgiris".

2010 m. rugsėjis

"Snoro" logotipas atsiranda ant "Lietuvos ryto" krepšinio klubo marškinėlių generaliniam rėmėjui skirtoje vietoje.

2010 spalis

D.Maskoliūnas tampa "Lietuvos ryto" vyriausiojo trenerio asistentu.