Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Valdžia svaigina visus
2008-10-24
Stasys Gudavičius
Pagrindinių partijų lyderiai švelnina derybines pozicijas ruošdamiesi jau šį savaitgalį, tuoj po antrojo Seimo rinkimų turo, imtis iniciatyvos formuoti naują valdančiąją daugumą.
Kalbasi nuolat
Politikai nuolat kartoja nenorintys viešai komentuoti galimų valdančiosios koalicijos variantų, nes esą reikia sulaukti antrojo Seimo rinkimų turo rezultatų. "Patikėkite, mes su niekuo nesiderame, nes laukiame antrojo turo. Tik po jo bus galima derinti galimas koalicijas", – sakė Tėvynės sąjungos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė.
Tačiau tam tikros įvairių politinių jėgų, jau patekusių į naująjį Seimą po pirmojo rinkimų turo ir turinčių savo kandidatų antrajame ture, atstovų neoficialios konsultacijos vyksta nuolat. "Na, taip, susitinkame Seimo koridoriuose, aptariame rezultatus ir įvairias galimybes. Bet tai tikrai ne derybos, nes derėtis dar nėra dėl ko", – atviravo Darbo partijos atstovas Vydas Gedvilas.
Tam tikri koalicijų scenarijai jau žinomi. Neoficialiuose pokalbiuose politikai nevengia prognozuoti: kas būtų, jei būtų.
Dvi alternatyvos
Pagrindinės alternatyvos dvi: centro dešinės arba centro kairės koalicija. Pirmuoju atveju pagrindiniu smuiku griežtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), antruoju – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).
Politologai pastebi, kad naujos koalicijos sudarymas priklausys ne tik nuo to, kiek kokia partija turės vietų kitos kadencijos Seime, bet ir nuo iniciatyvą dėl valdančiosios daugumos formavimo perėmusios partijos aktyvumo ir lankstumo derybose su potencialiais partneriais.
Todėl konservatoriai ir socialdemokratai jau dabar slapčia dėlioja savo argumentus galimose derybose. Kuri iš partijų per derybas turės daugiau ką pasiūlyti savo potencialiems koalicijos partneriams, ta ir laimės lenktynes dėl naujos Vyriausybės sudarymo.
Vienodos galimybės
"Dabartinę padėtį galima pavadinti 50 ir 50. Ir viena, ir kita pusė turi absoliučiai vienodas galimybes formuoti koaliciją. Tad viską lems galutinis vietų išsidėstymas Seime ir kiekvienos pusės gebėjimas lanksčiai derėtis", – tvirtino politologas Antanas Kulakauskas.
TS-LKD laikoma mažiau lanksčia derybininke, nei LSDP. "Akivaizdu, kad konservatoriai yra kur kas didesni kietakakčiai, nei socialdemokratai. Šie gali lengviau rasti bendrą kalbą su daugeliu kitų į Seimą patekusių partijų. Todėl didesnė tikimybė, kad socialdemokratai kitoms partijoms pasiūlys kur kas palankesnių dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje sąlygų nei konservatoriai", – tvirtino politologas Laurynas Kasčiūnas.
Tačiau A.Kulakauskas mano, kad konservatoriai per aštuonerius buvimo opozicijoje metus gali būti išsiilgę valdžios. "Tai gali lemti jų pakankamai minkštą derybinę poziciją", – teigė politologas.
Patvirtina esantys kietakakčiai
Neoficialiai kalbinti konservatoriai iš esmės patvirtina įtarimus dėl pakankamai kietos pozicijos derybose. Pavyzdžiui, jie nieku gyvu neaukotų premjero posto.
"Jei eisime į valdžią, premjero pareigos turės priklausyti mums, nes turėsime daugiausia vietų Seime. Jei per derybas mažesnė partija ims pretenduoti į šį postą, pavyzdžiui, Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) ims spausti premjeru skirti jų lyderį Artūrą Zuoką, kategoriškai nesutiksime. Tada jau verčiau išlikti opozicijoje", – kalbėjo vienas įtakingas TS-LKD atstovas.
O socialdemokratai neatmeta, kad per derybas sudarant Vyriausybę premjero postą galėtų paaukoti kitai partijai. Bent laikinai. "O kam veržtis į tas pareigas, ypač esant tokioms nepalankioms ekonominėms sąlygoms? Į valdančiąją koaliciją turbūt mielai eitume, bet premjero posto nebūtinai siektume. Gal vėliau, kai ekonominė padėtis pagerės", – kalbėjo vienas LSDP prezidiumo narys.
Deleguotų kitą lyderį?
Be to, socialdemokratai turi galimybę formuodami koaliciją ir "paėmę" premjero pareigas deleguoti ne populiarumo neturintį savo lyderį, dabartinį Vyriausybės vadovą Gediminą Kirkilą, bet kurį nors kitą partijos narį. Tarp galimų pretendentų: susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, taip pat pirmą vietą kandidatų į Seimą sąraše po reitingavimo užėmusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.
"Neatmesčiau tokios galimybės. Bet LSDP, matyt, įvertins, ar tikrai esant dabartinėms sąlygoms verta "skandinti" kokį nors kitą, už G.Kirkilą populiaresnį savo politiką. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad po pusmečio vyks prezidento rinkimai. Neaišku, ar socialdemokratai juose kels savo kandidatą, ar rems kurį nors kitą", – sakė politologas L.Kasčiūnas.
Anot jo, jei LSDP bus nusprendusi kelti savo kandidatą, jo tikrai nesiūlys į premjerus: "Paprasčiausiai to daryti neapsimokėtų."
Gali laikinai atsitraukti
Politologai atkreipia dėmesį, kad tuoj po Seimo rinkimų LSDP, net ir turėdama nemenkų galimybių formuoti naująją valdžią, gali laikinai atsitraukti ir leisti tai daryti centro dešinei.
"Padėtis gali priminti 2000 m. pabaigą, kai susidariusi Naujosios politikos koalicija išsilaikė vos pusmetį ir socialdemokratai triumfuodami įžengė į valdančiąją koaliciją. Gali nutikti taip, kad LSDP laikinai atsitrauks, atiduos valdžią centro dešinei, pasistengs gerai pasirodyti, galbūt net laimėti prezidento rinkimus kitų metų gegužę, o vėliau pergalingai grįš į valdžią", – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Tai tvirtino ir A.Kulakauskas. "Neabejotinai bus bandoma išnaudoti visas galimybes perimti valdžią. Tai darys ir viena, ir kita pusė, tik socialdemokratai tai gali daryti energingiau", – sakė jis.
Išmušė A.Zuoko valanda?
Kai kuriems politologams nesuprantama, kodėl liberalcentristai jau dabar kone automatiškai priskiriami tik prie dešiniųjų. "Nors jie ir deklaruoja kai kurias dešiniųjų vertybes, tačiau ankstoka juos priskirti prie tų, kurie tikrai eis tik su centro dešinės partijomis", – spėjo A.Kulakauskas.
Jo nuomone, A.Zuoko vadovaujama LiCS partija bet kokia kaina nori būti valdžioje. "Tai, kad jie dabar yra kairiojo centro koalicijoje, bet jau piešiami kaip būsimosios centro dešinės koalicijos nariai, tik įrodo, kad liberalcentristams labai norisi valdžios. Jie paskaičiuos, su kuo naudingiau eiti po Seimo rinkimų", – pastebėjo politologas.
LiCS jau suskubo neigti, jog gali būti priskirta tik centro dešinei. "LiCS vadovybę stebina TS-LKD pareiškimai apie tai, kad LiCS – galima centro dešinės koalicijos partnerė. LiCS nepriimtina tai, kad kai kurie TS-LKD vadovai kalba LiCS vardu", – sakoma liberalcentristų pareiškime.
Koalicijų dėlionės
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai + Tautos prisikėlimo partija + Liberalų sąjūdis + Liberalų ir centro sąjunga (+ Darbo partija) (+ keli nepriklausomi kandidatai)
Lietuvos socialdemokratų partija + Liberalų ir centro sąjunga + Tautos prisikėlimo partija + Darbo partija (+ į Seimą patekę keli Valstiečių liaudininkų sąjungos, Naujosios sąjungos, Lenkų rinkimų akcijos atstovai ir nepriklausomi kandidatai)
Lietuvos socialdemokratų partija + Partija Tvarka ir teisingumas + Liberalų ir centro sąjunga + Darbo partija (+ į Seimą patekę keli Valstiečių liaudininkų sąjungos, Naujosios sąjungos, Lenkų rinkimų akcijos atstovai ir nepriklausomi kandidatai)
Tėvynės sąjunga + Liberalų sąjūdis + Liberalų ir centro sąjunga + Darbo partija (+ Partija Tvarka ir teisingumas) (+ į Seimą patekę keli Naujosios sąjungos, Lenkų rinkimų akcijos atstovai ir nepriklausomi kandidatai)
