Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Partijos į rinkimus žengia skirtingais keliais
2002-10-07
Stasys JOKŪBAITIS
Praėjusį savaitgalį savo strategiją ir taktiką Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimuose svarstė net keturios politinės organizacijos
Iš kovos pasitraukę konservatoriai rems V.Adamkaus kandidatūrą, naują savo vadovybę išsirinkusi Lietuvos dešiniųjų sąjunga dar neapsisprendė, su kuo broliautis Prezidento rinkimuose, centristai partnerių ieškos dešinėje, o socialliberalai per vieną dieną surinko reikalaujamą parašų, remiančių savo kandidatą į šalies vadovus, skaičių.
Dešiniesiems vadovaus buvęs ministras
Šeštadienį vykusiame 2-ajame Lietuvos dešiniųjų sąjungos (LDS) suvažiavime naujuoju partijos pirmininku išrinktas Kovo 11-osios akto signataras, buvęs vidaus reikalų ministras, o dabar - advokatas Vidmantas Žiemelis. Į LDS pirmininkus pretendavo keturi kandidatai, tarp jų - nuo pavasario partijai vadovavęs pirmininko pavaduotojas Valentinas Šapalas. Ligšiolinis partijos pirmininkas, žinomas kino režisierius Arūnas Žebriūnas nekandidatavo. Jis dar pavasarį perdavė vadovavimą partijai V.Šapalui, o pats, anot LDS atstovų, išėjo “kūrybinių atostogų”. Pasitraukus A.Žebriūnui, į Lietuvos liberalų sąjungą (LLS) perėjo pirmasis pirmininko pavaduotojas Vytautas Duknauskas.
V.Žiemelis iš 102 balsų surinko 56, o jo artimiausias varžovas buvo 1992-1996 metų kadencijos Seimo narys Valdas Petrauskas, surinkęs 43 balsus. LDS suvažiavimas taip pat išrinko penkis pirmininko pavaduotojus. Vienu iš jų tapo buvęs Lietuvos laisvės lygos (LLL) pirmininkas, garsus sovietmečio politkalinys Antanas Terleckas. Tačiau tarp pirmininko pavaduotojų neliko V.Šapalo, kauniečių V.Petrausko, M.Čižo.
“Nugalėjo Vidmanto Žiemelio šalininkai, todėl atitinkamai buvo pasirinkti ir pavaduotojai”, - teigė “Kauno dienai” posto partijos viršūnėse netekęs Marijus Čižas.
Nuomonė pasikeitė
Praėjusių metų spalį Lietuvos dešiniųjų sąjungą įkūrė susivienijusios Lietuvos laisvės lyga, Tėvynės liaudies partija, Nepriklausomybės partija ir Lietuvos demokratų partija. Sąjungos iniciatoriai buvo V.Žiemelis ir jo žmona, buvusi Europos reikalų ministrė ir Kovo 11-osios akto signatarė Laima Andrikienė (šiuo metu ji dėl savo darbo sąjungos veikloje dalyvauja neaktyviai). Tačiau partijos veikla pasirodė nesėkminga. Seime LDS neturi nė vieno savo atstovo, nekaip ši sąjunga vertinama ir visuomenės nuomonės apklausose.
Nieko nuostabaus, kad LDS suvažiavimas nusprendė nekelti savo kandidato į prezidentus, o sprendimą dėl paramos kitiems kandidatams įpareigojo vėliau priimti partijos prezidiumui. V.Žiemelis suvažiavime pasisakė už tai, kad LDS paremtų ekspremjerą Rolandą Paksą, Liberalų demokratų partijos (LDP) lyderį. Kalbėta ir apie galimybę paremti Valdo Adamkaus kandidatūrą. Dar kovo mėnesį LDS atstovai, tarp jų ir V.Žiemelis, spaudos konferencijoje ragino kitas centro ir dešinės jėgas kelti ir remti dabartinio šalies vadovo kandidatūrą Tačiau dabar jo nuomonė pasikeitė. Dabartiniame partijos prezidiume dauguma yra V.Žiemelio šalininkai, todėl tikėtina, kad bus remiamas R.Paksas.
Konservatoriai rems V.Adamkų
Opozicinė Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partija šeštadienį savo konferencijoje nusprendė remti dabartinį šalies prezidentą. Partijos pirmasis vicepirmininkas Andrius Kubilius, kaip žinoma, jausdamas, kad rinkimai jam gali būti nesėkmingi, kandidatuoti atsisakė. Nutarimas dabar remti V.Adamkų konferencijoje buvo priimtas beveik vienbalsiai, tik šešiems delegatams susilaikius.
V.Adamkaus rinkimų štabas konservatorių žadamą paramą sutiko palankiai, tačiau gana santūriai. Kai kurių šaltinių teigimu, Prezidento atstovai būgštauja, kad praradusių visuomenės pasitikėjimą konservatorių parama gali būti netgi žalinga - atstumti dalį rinkėjų. Nepaisant to, konferencijoje konservatorių skyrių atstovams buvo dalijami lapai parašams rinkti, kuriuos ketvirtadienį Valdui Adamkui išdavė Vyriausioji rinkimų komisija.
Parašus dabartinio šalies vadovo kandidatūrai paremti rinks ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga (MKDS), neturinti jokių galimybių iškelti savo kandidatą, kuris galėtų realiai varžytis su kitais pretendentais į prezidento postą.
Gyrėsi savo nuopelnais
TS(LK) konferencija taip pat priėmė deklaraciją, įvertinančią nuo nepriklausomybės atkūrimo nueitą kelią iki artėjančio Lietuvos pakvietimo į NATO ir Europos Sąjungą (ES) bei įvardijančią naujus partijos tikslus.
“Šiame etape pagrindiniai Lietuvos tikslai buvo Nepriklausomybė ir nepriklausomos piliečių valstybės institucijos, vakarietiška demokratija ir žmogaus teisės, prielaidos rinkos ekonomikai, po prievartinės integracijos į Rytus - natūrali istorinė ir civilizacinė reintegracija į Vakarus. Dabar galime konstatuoti, kad šie tikslai beveik pasiekti”, - teigiama pareiškime.
Konservatoriai taip pat nenutyli ir savo nuopelnų, teigdami, jog dėl savo aiškios ir nedviprasmiškos laikysenos Lietuvos tikslų dėlei, Tėvynės Sąjunga turėjo sumokėti “nemažą kainą”. Praėjusiuose Seimo rinkimuose TS(LK) patyrė triuškinantį pralaimėjimą. Daug įtakos tam turėjo konservatorių sprendimas parduoti trečdalį bendrovės “Mažeikių nafta” akcijų JAV bendrovei “Williams” (šių metų rugpjūtį amerikiečiai pasitraukė iš Lietuvos palikę apie 750 mln. litų faktinių nuostolių). Savo turėtas akcijas ir valdymo teises jie pelningai pardavė Rusijos bendrovei “Jukos”.
Šiuo metu Seime konservatoriai turi aštuonis atstovus, kurie kartu su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininku Povilu Jakučioniu sudaro opozicinę frakciją.
Partnerius pasirinks skyriai
Šeštadienį Kaune posėdžiavusi Centro sąjungos taryba savivaldybių rinkimuose partnerių pasirinkimą paliko skyrių nuožiūrai. Sudarant bendruosius sąrašus nutarta neapsiriboti viena partija, o leisti skyriams bendradarbiauti su įvairiomis partijomis savo nuožiūra. Centristų rinkimų jungtinio štabo vadovas Algis Čaplikas teigė, kad partijos skyriai patys galės spręsti, su kuria partija sudaryti koalicijas ir kandidatų bendrus sąrašus.
“Tai gali būti visos centro dešinės partijos, tačiau tikrai kartu į rinkimus neisime su socialdemokratais, socialliberalais ir radikaliosiomis partijomis”, - sakė A.Čaplikas. Tuo tarpu LCS Kauno skyriaus pirmininkas “Kauno dienai” teigė, kad ši nuostata iš dalies galios tik sudarant rinkimų kandidatų sąrašus, koalicijos vėliau gali būti įvairios.
A.Čaplikas sakė, jog šiuo metu su juristais rengia įstatymo pataisą, numatančią, kad merus atstatydinti galėtų tik du trečdaliai už tai balsavusių deputatų, o ne 51 proc. kaip yra dabar. Pasak A.Čapliko, ši pataisa bus inicijuojama artimiausiuose Seimo posėdžiuose. Jo įsitikinimu, ir po šių rinkimų daug kur bus politinė mišrainė, teks sudaryti koalicijas iš kelių partijų, todėl merai pagal dabartinį įstatymą negalės stabiliai dirbti ir keisis kas du mėnesius. A.Čaplikas taip pat sakė, jog LCS siūlys balsavimų biuleteniuose leisti įrašyti ne 5 partijos sąrašo kandidatus, o 15.
“Tada rinkėjai reitinguotų didesnį partijos kandidatų sąrašo skaičių”, - tikino centristas.
LCS tarybos posėdyje centristai diskutavo apie savo rinkimų programą, priėmė dvi rezoliucijas dėl galimybės netekusiems darbo gauti priešlaikinę dalinę pensiją ir dėl bendradarbiavimo su prezidentu.
LCS tarybą sudaro 94 nariai, rinkti partijos suvažiavime ir deleguoti skyrių bei moterų ir jaunimo organizacijų. Šiuo metu 60-yje Lietuvos savivaldybių centristai turi 10 merų ir 11 vicemerų postus.
Socialliberalai parašus surinko per dieną
Naujoji sąjunga (socialliberalai) šeštadienį paskelbė, jog per vieną dieną surinko 27 tūkstančius A.Paulausko kandidatūrą remiančių piliečių parašų. Tai gerokai daugiau negu reikalaujama įstatyme, tačiau parašų rinkimas bus tęsiamas ir toliau. Apie tai informavo rinkimų štabo vadovas Vaidas Pliusnis Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje “Socialliberalizmas Europoje”. Pretendentai į prezidentus iki lapkričio 7 dienos privalo surinkti ne mažiau kaip po 20 tūkst. juos remiančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, parašų. Nesurinkę tiek parašų, pretendentai nebus registruojami kandidatais į prezidentus.
Lietuvos politologai iki šiol ne visai sutaria, kas yra socialliberalizmas. Vieni jį laiko rimta ideologija, kiti - populizmu, kur yra sunkiai suderinamos liberalizmo ir socialdemokratinės nuostatos. Prasidėjus rinkimų kampanijai, socialliberalams buvo labai svarbu sudėlioti visus savo ideologijos taškus. Ir jų lūkesčiai pasiteisino. Konferencijoje dalyvavusio Fridricho Naumano fondo atstovo Baltijos šalims Manfredo Vichmano tvirtinimu, socialliberalizmas yra teisėta liberalizmo forma, gyvuojanti daugelyje Europos šalių.
Planai ir realios galimybės
Rinkimams ruošiasi ir atskilėliai nuo Lietuvos socialdemokratų, įvardiję save ir užsiregistravę kaip partija “Socialdemokratija 2000”. Šeštadienį Kaune vykusiame šios partijos tarybos posėdyje baigtos formuoti jos struktūros, išrinkta valdžia, iždininkas, jo pavaduotojai, pasiskirstyta pareigomis.
Nors realių galimybių laimėti rinkimus “dutūkstantininkai” neturi, tuoj po posėdžio jie pradėjo rinkti parašus iškelti partijos pirmininką Rimantą Dagį kandidatu į šalies prezidentus. Ne ką geresnė partijos “Socialdemokratija 2000” perspektyvos ir savivaldybių tarybų rinkimuose, tačiau jie žada juose dalyvauti savarankiškai su savais kandidatų sąrašais.
