Partiečių Lietuva
2002-12-02
Stasys GUDAVIČIUS
Neoficialiais skaičiavimais, politinių organizacijų nariais save laiko daugiau kaip 60 tūkstančių Lietuvos gyventojų, arba maždaug pustrečio procento visų rinkėjų. Tačiau jokia šalies valstybinė institucija ir net pačios politinės partijos neturi tikslių duomenų, kiek tikrųjų partiečių yra Lietuvoje.
Žino ne viską
Politikai vis atkakliau įrodinėja, kad partijoms reikia dosnių investicijų iš biudžeto. Politines organizacijas norima paversti biudžeto asignavimų valdytojomis, net neišsiaiškinus, kiek jos turi narių.
Sakoma, kad “statistika žino viską”. Tačiau Lietuvos statistikai žino toli gražu ne viską. Pavyzdžiui, jie nežino ir net nesidomi, kiek šalies gyventojų aktyviai dalyvauja politinių partijų veikloje, kiek yra įregistruoti jų nariais, kiek žmonių moka narystės mokesčius. “Tokios statistikos nekaupiame. Tiesą sakant, net panašus klausimas niekad nekilo”, - pokalbyje su “Kauno diena” skėstelėjo rankomis Statistikos departamento atstovė ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Birutė Stolytė.
Pernai vykusio Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo metu anketose nebuvo klausimo apie asmenų partiškumą, nors teirautasi, kokios tautybės yra Lietuvos piliečiai, ar tikintys ir kokią religiją išpažįsta. “Jungtinių Tautų rekomendacijose dėl gyventojų surašymo nebuvo jokių nurodymų klausti apie žmonių partiškumą, dalyvavimą politinių organizacijų veikloje. Matyt, tai laikoma grynai žmogaus asmeniniu reikalu”, - teigė B.Stolytė.
Atstovė rekomendavo kreiptis į partijas registruojančią Teisingumo ministeriją - gal ji turės kokius nors naujausius duomenis apie politinių organizacijų narius.
Tačiau Teisingumo ministerijos Registrų skyriuje “Kauno dieną” informavo, jog yra tik informacija apie tai, kad Lietuvoje įregistruotos 36 politinės partijos. Ministerija tik fiksuoja pradinį apie įsikūrimą paskelbusios politinės organizacijos narių skaičių ir vėliau nebesidomi, kaip jis kinta. Partija įregistruojama tik tuomet, kai turi ne mažiau kaip 400 steigėjų.
Du trečdaliai kandidatų - partiniai
Pačios partijos taip pat nėra sukūrusios efektyvios savo narių skaičiavimo sistemos. Jų atstovai teigia, kad nenorintieji išlikti partijos nariu to viešai dažniausiai nedeklaruoja, tiesiog nebemoka nario mokesčio. Ir tik po kurio laiko, dažniausiai po kokių metų ar net dvejų, pastebima, kad vienas ar kitas sąrašuose užfiksuotas asmuo jau nebėra partietis. Tik tuomet jis pašalinamas iš organizacijos.
Čia, žinoma, galioja ir išimtis, kai partiją palieka koks nors žinomas jos narys, jau pabuvęs valdžioje arba visiškai šalia jos. Tuomet jis dažniausiai labai triukšmingai pareiškia apie pasitraukimą iš partijos ir perėjimą į kitą. Tarkim, buvęs Kauno meras Erikas Tamašauskas tikrai netylėjo palikdamas Naująją sąjungą ir pereidamas pas liberalus.
Nepaisant to, kad labai tikslios partiečių statistikos nėra, tam tikrais skaičiais politinės organizacijos vis dėlto disponuoja. Juos susumavus išeitų, kad partijų nariais save laiko maždaug 62-65 tūkst. Lietuvos gyventojų. Oficialiai sąrašuose yra 2 milijonai 450 tūkst. rinkėjų, taigi partiečiai sudaro apie 2,6 proc. visų rinkėjų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, gruodžio 22-ąją savivaldybių rinkimuose dalyvaus apie 10,2 tūkst. kandidatų. Iš jų du trečdalius sudaro partijų nariai, likusieji į partijų kandidatų sąrašus pateko “iš pašalės”. Tai yra maždaug trečdalis kandidatų yra ne partijų nariai.
Savivaldybių rinkimuose dalyvaus 25 šalies politinės partijos iš 36 įregistruotų.
Socialdemokratų nuolat gausėja
Gausiausia partija Lietuvoje yra opozicinė Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai). Ji, beje, yra vienintelė iš didžiųjų, Seime atstovaujamų politinių jėgų, pateikusių gana tikslius duomenis apie savo narius, nes praėjusį pavasarį šioje partijoje vykę pirminiai kandidato į prezidentus rinkimai pareikalavo revizuoti narių sąrašus. TS (LK) nariais save laiko 13,2 tūkst. žmonių.
Valdančioji Socialdemokratų partija skelbiasi turinti apie 12 tūkst. narių. Jų ypač pagausėjo po pernykštės vasaros, kai į valdžią atėjo šios partijos lyderio Algirdo Brazausko vadovaujama Vyriausybė. “Tuoj po Naujųjų metų surinksime naujausius duomenis apie savo narius. Kol kas disponuojame maždaug metų senumo duomenimis, tačiau po kiekvieno tarybos posėdžio vis pranešama, kad partija pasipildė naujais nariais”, - “Kauno dienai” sakė LSDP Kauno regiono koordinatorius Česlovas Panavas.
Apie 12 tūkst. narių turi ir krikščionys demokratai. Maždaug 10 tūkst. narių yra Politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje.
Kitų politinių partijų gretos kuklesnės. Naujoji sąjunga vienija apie 5 tūkst., Centro sąjunga ir Liberalų demokratų partija - po 3 tūkst., Liberalų sąjunga - 2,5 tūkst., Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga - apie 2 tūkst. narių. Pernai penkias politines jėgas suvienijusi Dešiniųjų sąjunga turi maždaug 1,5 tūkst. narių.
“Dingusios” partijos
Yra ir visai nedidelių partijėlių, kai kurios jų praktiškai neegzistuoja arba tiesiog vegetuoja. Lenkų rinkimų akcija, Rusų sąjunga ir neseniai įsteigtas Rusų aljansas turi maždaug po 500-1000 narių. Reformų partija tvirtina turinti apie 800 narių, Gyvenimo logikos partija - maždaug 600, Nacionaldemokratų - apie 750 narių.
Kai kurios partijos, nors ir įtrauktos į oficialų politinių jėgų sąrašą, jokios veiklos nevykdo jau kelerius metus. Net neįmanoma jų surasti. Oficialiame registre ties Humanistų, Žaliosios, Ūkio partijų bei nepartinių judėjimo “Rinkimai’96" pavadinimais nėra nei adresų, nei telefonų. “Jeigu partijos pačios nepateikia mums naujausių duomenų apie save, savo koordinačių, mes ir nereikalaujame”, - “Kauno dienai” sakė Teisingumo ministerijos Registrų skyriaus vyresnioji specialistė Liudmila Skuratovaitė.
Tačiau net jeigu sąraše ir yra nurodomi tam tikri partijų telefonai, jais kartais niekas neatsiliepia arba atsiliepia kokių nors privačių firmų atstovai, nieko nežinantys apie jokias partijas. Tai galima pasakyti apie Protėvių atgimimo, Socialinio teisingumo bei kai kurias kitas partijas.
Lyderė - Tėvynės sąjunga
Kauniečiai nėra dideli partijų aktyvistai. Neoficialiais skaičiavimais, maždaug 5,5 tūkst. Kauno gyventojų, tai yra tik 1,8 proc. visų rinkėjų mieste, yra kokių nors partijų nariai.
Akivaizdi lyderė - Tėvynės sąjunga. Aštuoniuose partijos miesto skyriuose jų yra net 1,5 tūkstančio. Tai sudaro maždaug 11 proc. visų šalyje esančių konservatorių.
Tačiau proporciškai didžiausią kiekį partiečių Kaune turi Rolando Pakso vadovaujami liberalai demokratai. Jų mieste yra per pusę tūkstančio, tai yra apie penktadalį visų LLDP narių.
Socialdemokratų Kaune tėra 450, nors rajone jų - daugiau kaip 700, krikščionių demokratų - apie 600, socialliberalų - maždaug 500, centristų ir liberalų - maždaug po 300. Laisvės sąjungos skyrius Kaune vienija apie 500 narių. Likusios partijos turi mažesnius nei 100 narių skyrius.
Kaune į 41 savivaldybės Tarybos vietą aštuoniolika partijų kelia 389 kandidatus.
Statistika nedomina
Partijos neturi ne tik pakankamai tikslių savo narių skaičių, bet ir nesidomi, kas tie nariai yra. “Niekada netyrėme, kiek yra partijų narių Lietuvoje bei koks jų statistinis-socialinis portretas. Tenka apgailestauti, kad partijų nedomina tokie tyrimai”, - “Kauno dienai” sakė sociologinių tyrimų kompanijos “Vilmorus” vadovas Vladas Gaidys.
Jis prisiminė, kad prieš kelerius metus kažkuri Lietuvos sociologinė firma bandė atlikti tyrimą, kiek žmonių galėtų dalyvauti įvairių partijų veikloje. “Tuomet, man atrodo, gautas rezultatas nuvylė - maždaug 2 proc. apklaustųjų atsakė, kad yra kokios nors partijos nariai. Tai labai mažas skaičius, todėl sociologai net nedrįso daryti kokių nors apibendrinančių išvadų”, - sakė V.Gaidys.
Išsivysčiusiose Vakarų demokratinėse valstybėse partijų veikloje dalyvauja apie 7-13 proc. visų rinkėjų. “Tad mums dar toloka iki to”, - teigė “Vilmorus” vadovas.
Jis pastebėjo, kad šiuo metu partijoms daug įdomiau žinoti, ne kas ir kokie yra jų nariai, o į kokį elektoratą jos galėtų potencialiai taikytis. “Tuo ir užsiimame - nuolatinėmis elektorato paieškomis, partijų reitingais”, - reziumavo V.Gaidys.
