Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Liūtai turi virsti katinais
2009-07-04
Energetikos įmonės turi pradėti atsižvelgti į vartotojų interesus. Vakar dienraščio portalo tiesioginėje konferencijoje dalyvavęs energetikos ministras Alvydas Sekmokas šią mintį kartojo ne kartą. Atsakęs į skaitytojų klausimus jis padėkojo už energetikai rodomą dėmesį ir nedviprasmiškai ištarė: "Linkiu ginti savo interesus."
– Kaip čia taip nutiko, kad jums vadovaujant ministerijai visoms energetikos įmonėms ėmė vadovauti konservatorių draugai ir giminės. Kruonio elektrinei – Vidžiūno (Arvydas Vidžiūnas – ilgametis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys – red. past.) pusbrolis, "Lietuvos energijai" – Koryzna (Aloyzas Koryzna pastaruoju metu užsiima verslo konsultavimu – red. past.). Net "Leo LT" – didis Kubiliaus draugas Vaitkus (Rimantas Vaitkus – buvęs RST generalinis direktorius, studijų Vilniaus universitete metais – Andriaus Kubiliaus kurso bičiulis – red. past.). Ar tokia yra naujoji skaidrumo politika?
– Mes siekiame, kad energetikos įmonės pradėtų atsižvelgti į vartotojų interesus, o ne vien beatodairiškai siektų pelno. Dėl to keitėme kai kurių įmonių vadovus ir paskyrėme tuos, kuriems tokie tikslai yra priimtini.
– Kaip Lietuvoje ketinama plėtoti žaliąją energetiką? Ar per ateinančius trejus metus galime tikėtis, kad bent 30 proc. Lietuvos energijos bus pagaminama iš atsinaujinančių išteklių?
– Nacionalinėje energetikos strategijoje yra numatyta, kad 2020 m. Lietuva 23 proc. energijos gautų iš atsinaujinančių šaltinių. Šiuo metu pradedame peržiūrėti ir atnaujinti nacionalinę energetiką, įvertinsime, ar galėtume užsibrėžti didesnius siekius.
– Kada bus išformuota "Leo LT" ir kiek tai kainuos Lietuvos mokesčių mokėtojams?
– Vyriausybė, įgyvendinadama Konstitucinio Teismo sprendimą, pateikė Seimui įstatymus, kurie sudaro galimybę efektyviai valdyti, reorganizuoti ar likviduoti "Leo LT". Tolimesni žingsniai bus daromi, kai Seimas priims pateiktus įstatymus.
– Jūs ne kartą esate pareiškęs, kad strateginius energetikos projektus įgyvendins valstybės įmonė, kuri nebus "Leo LT" dalis. Bet "Kauno diena" rašo, kad europinius pinigus, skirtus elektros jungčiai į Švediją tiesti, naudos ir darbus atliks "Lietuvos energija", kuri yra "Leo LT" dalis. Tai kaip čia atsitiko? Ar jūs suklydote, ar jūsų niekas neklauso?
– Europos Komisijos skirtus pinigus jungčiai tiesti gaus ir valdys valstybei priklausanti Centrinė projektų valdymo agentūra. Taigi, valstybė bus europinių pinigų gavėjas ir savininkas. Esu pasakęs, kad "Lietuvos energija" bus naudojama kaip finansinis žmogiškųjų išteklių ir žinių resursas įgyvendinant šį projektą. Noriu pridurti, kad elektros jungtis su Švedija yra nekomercinis projektas ir projekto vykdytojai pelno iš šio projekto negaus, tik galės padengti šio projekto įgyvendinimo išlaidas.
– Ir jūs, ir premjeras A.Kubilius jau seniai šneka, kad Vyriausybė nori išardyti "Leo LT", o viešai svarstoma, kiek tai kainuotų, kokie būtų scenarijai. Tačiau privati "Leo LT" akcininkė "NDX energija" teigia, kad Vyriausybė iki šiol į ją nesikreipė ir nieko nepasiūlė. Ar tokia yra Vyriausybės taktika – viešai kalbėti, bet tiesiogiai nesiderėti su privačiu akcininku?
– Vyriausybė siekia visus sprendimus dėl "Leo LT" priimti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybė turi teisę ir pareigą užtikrinti tiek valstybės, tiek viešuosius interesus.
– Kiek teko girdėti, norint pasistatyti savo asmeniniams tikslams skirtą vėjo arba saulės jėgainę, tenka ne tik daug investuoti, bet ir eiti kryžiaus kelius (leidimai, atsijungimas nuo RST ar VST ir pan.) Todėl net ir labai norint plėtoti ekologišką energetiką, nekyla rankos. Ar žadate naikinti tuos barjerus?
– Iš tiesų skirstomieji tinklai – RST ir VST – nėra tinkamai orientuoti į rinką ir vartotojus. Ministerija siekia pakeisti jų poziciją, kad jie dirbtų vartotojams, t.y., supaprastintų ir palengvintų prisijungimą prie tinklų ir atsinaujinančios energijos tiekimą tinklams. Taip pat siekiame ir ruošiame paprastesnę ir geresnę tvarką, kaip panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius: vėjo, hidro-, bio- ir kt. Dėl finansinio skatinimo, atsižvelgiant į ekonominius rodiklius, mūsų pozicija yra grindžiama tuo, kad atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo skatinimas netaptų per didele našta visiems energijos vartotojams dėl pernelyg išaugusių tarifų.
– Atpigo elektra. Giriatės, kad pirmą kartą po 16 metų. Kiek ji brangs uždarius Ignalinos AE. Ar tai nėra tyla prieš audrą?
– Uždarius Ignalinos AE, mes prarasime sąlyginai pigios elektros energijos šaltinį. Koks bus elektros tarifas, didžiąja dalimi priklausys nuo pasaulinių energetinių resursų, tokių kaip dujos ir nafta, kainų. Nemanau, kad tai, jog elektra bus pigesnė iki sausio 1 d., yra blogai. Siekiame, kad ir po sausio 1 d. elektros energijos tarifas būtų pagrįstas ir neleistų užtikrinti perdėtų pelnų.
– Jūs smarkiai piktinotės, kai paaiškėjo, kad buvęs "Leo LT" vadovas Gintautas Mažeika gaus 250 tūkst. litų kompensaciją. Dėl to p.Mažeika tos didžiulės kompensacijos atsisakė. Dabar buvęs "Lietuvos energijos" vadovas Darius Masionis, neišdirbęs nė metų, atleistas su 100 tūkst. litų kompensacija, o jūs tylite. Kodėl? Gal jis savas konservatoriams? Gal tai duoklė, kad jis postą užleido kitam reikiamam žmogui?
– Sutartį su Darium Masioniu rengė "Leo LT" teisininkai, o pasirašė vadovas G.Mažeika. Pagal šią sutartį, tokia kompensacija jam priklausė. Be abejo, už tokį trumpą laikotarpį tokių kompensacijų išmokėjimas yra morališkai nepriimtinas. Dabar naujai galiojančios "Leo LT" ir antrinių bendrovių įmonėse galiojančios darbo sutartys yra pakeistos ir tokių kompensacijų nenumato.
– Kai didmeninėje prekyboje kuras brangsta, degalinėse jau kitą dieną kuras brangus. Kai pinga – kainos nekrenta, nes jie mat turi prisikaupę brangesnių atsargų. Ir daug atsargų. Tiek, kad sulauktų naujo brangimo ir mažinti nereikėtų. Ką jūs galit padaryti, kad žmonės nebūtų taip niekingai kvailinami?
– Vienintelis kelias tai pakeisti yra sudaryti konkurenciją rinkoje. Siekiame, kad "Mažeikių nafta" nebūtų vienintelis naftos produktų didmenininkas.
– Jau minėjome, kad uždarius Ignalinos AE prarasime sąlyginai pigios energijos šaltinį, didžiąja dalimi elektros energijos kaina priklausys nuo pasaulinių energetinių resursų, tokių kaip nafta ir dujos, kainų. Kartu siekiame, kad elektros tarifai nebūtų didinami siekiant nepagrįsto pelno.
– Paskelbta, kad Energetikos ministerija prašo anksčiau, nei buvo numatyta, padidinti darbuotojų nuo 47 iki 72 ir leisti disponuoti didesniu darbo užmokesčio fondu. Steigiant ministeriją buvo planuota, kad joje dirbs 47 žmonės, žadėta, kad nauja ministerija papildomai mokesčių mokėtojams nieko nekainuos, o dabar viskas atvirkščiai. Ką, vėl valdžia mus apgavo?
– Energetikos ministerija nesiekia naujų etatų, o tik perima 25 papildomus etatus ir jiems skirtą darbo užmokesčio fondą iš Ūkio ministerijos. Planuojame perimti etatus ir darbo užmokesčio fondą nuo liepos mėnesio, kadangi nuo liepos darbuotojai iš Ūkio ministerijos yra atleidžiami ir funkcijos, susijusios su energetika, naikinamos. Siekiame, kad nesusidarytų laikas, per kurį nebūtų darbuotojų, turinčių dirbti energetikos klausimais. Jokių papildomų išlaidų mokesčių mokėtojai neturės, nes tai nėra nauji etatai ar naujos biudžete nenumatytos lėšos.
