Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Komisarė ištarė "taip"
2009-02-14
Stasys Gudavičius
Šaltinių teigimu, eurokomisarė Dalia Grybauskaitė po ilgų dvejonių apsisprendė dalyvauti prezidento rinkimuose, tačiau jos planus bando sugriauti europarlamentaras konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis.
Atmosfera vis kaista
Politikai ir politologai jau senokai galėtų eiti lažybų dėl D.Grybauskaitės – dalyvaus ji prezidento rinkimuose ar ne. Populiariausia visuomenėje politikos veikėja kol kas tyli, nors iki gegužės 17-ąją vyksiančių rinkimų liko jau mažiau nei šimtas dienų. Beveik po dviejų savaičių prasidės oficialus kandidatų į valstybės vadovus kėlimas.
Net ir neoficialiai pabendravus su skirtingais politikais neįmanoma susidaryti bent kiek tikslesnio vaizdo, ar D.Grybauskaitė tikrai nusiteikusi pakovoti dėl prezidento pareigų. Vis dėlto, iki šiol daugiau buvo tokių, kurie beveik neabejoja teigiamu Europos Komisijos narės apsisprendimu.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovybė siuntė signalus visuomenei, kad D.Grybauskaitė išsikels kaip formaliai nepriklausoma kandidatė į prezidentus, kurią bus galima oficialiai paremti.
Netikėtas V.Landsbergio ėjimas
Bet pastaruoju metu kilo abejonių, ar tokį konservatorių lyderio premjero Andriaus Kubiliaus puoselėjamą ir garsiai reklamuojamą planą pavyks įgyvendinti, nes jo vadovaujama partija linksta prie kitų kandidatų.
"Kol kas pasisakė labai nedaug skyrių, bet iki šiol pasiūlyti du galimi kandidatai – europarlamentarai Vytautas Landsbergis ir Laima Andrikienė", – dienraščiui sakė TS-LKD vykdomasis sekretorius Algis Urbonas.
TS-LKD yra net trys labai įtakingi ir nemenki sparnai, galintys turėti įtakos galutiniam partijos sprendimui. Tai krikščioniškasis, politinių kalinių ir tremtinių bei tautininkų blokai. Visiems jiems iš esmės nepriimtina D.Grybauskaitė, ypač dėl moralinių įsitikinimų.
Krikščionys demokratai jau paskelbė norintys iškelti V.Landsbergio, iki šiol net nelaikyto rimtu pretendentu, kandidatūrą. Esą tokiems planams gautas ir jo paties pritarimas, nors oficialiai pats politikas tvirtina nesąs galutinai apsisprendęs dėl kandidatavimo. "Dar turime laiko, todėl nieko nenoriu iš anksto sakyti. Spręsiu, kai paaiškės visas dalyvių spektras", – pabrėžė jis.
Vienas TS-LKD vadovų Jurgis Razma sutinka, kad V.Landsbergis būtų daugeliui partijoje priimtinas kandidatas. "Tačiau tai ir jo paties sprendimas, ir gana didelė atsakomybė", – sakė J.Razma.
A.Brazausko dilema
Kol kas neaišku, kaip galimas V.Landsbergio sutikimas dalyvauti kovoje dėl prezidento posto paveiks D.Grybauskaitės poziciją.
Kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Brazauskas pasigyrė jau iš pačios eurokomisarės girdėjęs atsakymą į Lietuvą dominantį klausimą dėl jos dalyvavimo rinkimuose. Tačiau jis nutylėjo, ką išgirdęs.
Kai kurie socialdemokratai privačiuose pokalbiuose tvirtina girdėję, kad Europos Komisijos narė A.Brazauskui atsakiusi teigiamai. Tai neva verčia ir patį kadenciją baigusį valstybės vadovą lengviau atsipūsti ir nebegalvoti apie savo kandidatūros kėlimą. A.Brazauskas nenusiteikęs kovoti su buvusia savo vadovaujamos Vyriausybės finansų ministre D.Grybauskaite, kurią laiko labai gera specialiste ir tinkama užimti prezidento postą.
Bet jeigu D.Grybauskaitė vis dėlto galų gale pasakytų "ne", o konservatoriai iškeltų V.Landsbergio kandidatūrą, tuomet neatmetama galimybė, kad A.Brazauskas ir vėl gali bandyti eiti gelbėti Lietuvos, kovodamas dėl valstybės vadovo pareigų.
Socialdemokratai bet kuriuo atveju kels savo kandidatą. Juo gali tapti partijos pirmininkas, išrinktas kovo 7 d. vyksiančiame šios opozicinės partijos suvažiavime.
Šiuo metu socialdemokratų gretose vyksta įnirtinga kova dėl to, kas taps pirmininku. Dabartinis partijos vadovas Gediminas Kirkilas bandys kovoti, kad būtų perrinktas į šias pareigas, nors nėra įsitikinęs, jog laimės.
Kitais realiais pretendentais į socialdemokratų lyderius įvardijami Zigmantas Balčytis, kurį, kaip manoma, parems A.Brazauskas, taip pat Algirdas Butkevičius ir Juozas Olekas.
Paramos nėra iš ko tikėtis
D.Grybauskaitė, apklausų duomenimis, populiariausia visuomenės veikėja. Tačiau iš visų politinių jėgų apie galimą paramą šiai potencialiai kandidatei iki šiol viešai kalbėjo tik konservatorių lyderiai. Jų partneriai valdančiojoje koalicijoje Liberalų sąjūdis irgi neatmetė galimybės paremti šią kandidatūrą, bet pripažino svarstysiantys ir galimybę iškelti savo pretendentą.
Valdantieji liberalcentristai žada kelti Raimondo Šukio kandidatūrą. Opozicinė Darbo partija pati nieko neiškėlė ir pirmajame prezidento rinkimų ture nerems jokio kandidato. Opozicijoje esanti Tvarka ir teisingumas jau iškėlė Valentiną Mazuronį.
Mažai abejojančių, kad vasario 22 d. vyksiančiame valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos suvažiavime į prezidentus bus keliamas jos pirmininkas Arūnas Valinskas, nors jis pats to kol kas nepatvirtina. Tiesa, A.Valinskas jau nebelaikomas labai rimtu kandidatu į prezidentus, nes jo asmeniniai ir Tautos prisikėlimo partijos reitingai nukrito į rekordines žemumas.
Ieško atsarginio išėjimo
Turėdama galvoje sumaištį dėl TS-LKD apsisprendimo kandidato į prezidentus klausimu ir kitas ne itin palankias politines aplinkybes, D.Grybauskaitė vis dėlto dar pasilieka atsargai galimybę paskutiniu momentu pasakyti "ne".
Tiesa, tokiu atveju ji gali prarasti TS-LKD lyderio premjero A.Kubiliaus prielankumą, ir šis šiemet rudenį nebepaskirs D.Grybauskaitės į Europos Komisiją antrai kadencijai.
Šis darbas jai greičiausiai "nebešvies" ir tuo atveju, jeigu ji dalyvautų prezidento rinkimuose ir juose pralaimėtų.
Neturėdama jokių garantijų dėl savo tolesnio darbo eurokomisare, D.Grybauskaitė jau dairosi, kur galėtų tęsti karjerą. Kai kurie politikai, sutinkantys kalbėti tik konfidencialiai, tvirtina iš savo šaltinių Briuselyje girdėję, kad ji jau derasi su Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko atstovais dėl galimo darbo šiose organizacijose.
Sėkminga tokių derybų pabaiga esą irgi gali paskatinti D.Grybauskaitę atsisakyti dalyvauti kovoje dėl prezidento posto, nes tokia gali būti naujų jos darbdavių sąlyga.
Apsilankyti neketina
Tokia sąmokslo teorijų kupina versija neturi jokio bent kiek oficialaus pagrindimo. "Nieko apie tai nesu girdėjusi, nors komisarės darbotvarkę žinau gerai", – sakė komisarės atstovė Rima Kaziliūnienė.
Tiesa, ji nepaneigė, kad per pastaruosius kelis mėnesius galėjo būti D.Grybauskaitės darbinių susitikimų su tarptautinių finansinių organizacijų atstovais, nes komisarė atsakinga už ES finansinį programavimą ir biudžetą.
R.Kaziliūnienė tvirtino, kad šiomis savaitėmis nenumatytas eurokomisarės lankymasis Lietuvoje. Tačiau nepaneigta, kad jis gali įvykti paskutinėmis vasario arba pirmosiomis kovo dienomis.
D.Grybauskaitės silpnosios vietos
Įtariai žiūrima į D.Grybauskaitės prieš kelis dešimtmečius tuomečiame Leningrado A.Ždanovo universitete baigtus politinės ekonomikos mokslus ir darbą Vilniaus aukštojoje partinės mokyklos Žemės ūkio kabineto vedėja ir Politinės ekonomikos katedros dėstytoja.
2001–2004 m. D.Grybauskaitė buvo finansų ministrė socialdemokratų ir socialliberalų suformuotoje Vyriausybėje, laikyta dešiniąja premjero A.Brazausko ranka. Jos darbas ministro poste iš esmės vertinamas teigiamai, tačiau dėl kai kurių priimtų sprendimų labai abejojama.
Vyriausybė solidariai atsakinga už savo priimtus sprendimus, todėl D.Grybauskaitei gali būti priminta, jog ir ji pritarė prieštaringai įvertintiems A.Brazausko vadovaujamo Ministrų kabineto nutarimams dėl "Alitos" ir Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimo bei trečdalio "Lietuvos dujų" akcijų pardavimo rusų koncernui "Gazprom" salygų.
2003 m. finansų ministrė galėjo neteisėtai proteguoti Lietuvos informacinių technologijų bendrovę "Algoritmų sistemos", kuri, pralaimėjusi teisinius ginčus dėl integruotos mokesčių informacinės sistemos plėtojimo, be konkurso gavo 7,218 mln. litų vertės Valstybinės mokesčių inspekcijos užsakymą. Tuometė Vyriausybė, atsižvelgdama į Finansų ministerijos teikimą, leido Mokesčių inspekcijai vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio.
Nuolat keliami įvairių spėlionių ir gandų kupini klausimai dėl asmeninio D.Grybauskaitės gyvenimo. Ne vienas politikas ir politologas atkreipė dėmesį, jog šis klausimas bus ypač keliamas per rinkimų kampaniją. "Ji niekada nėra dalyvavusi jokiuose rinkimuose ir nežino, kad kiekvienas kandidatas – tiesiog peršviečiamas. Tenka susitaikyti su tuo, kad nelieka ir asmeninio privatumo", – yra įspėjęs D.Grybauskaitę jos ne kartą kritikuotas ekspremjeras G.Kirkilas.
