Ar Kaune įmanomas katastrofos scenarijus, koks įvyko Rusijoje Sajanų-Šušensko hidroelektrinėje, pareikalavęs 75 žmonių gyvybės?

Mūsų HE – nykštukė

Pirmoji mintis – taip, panaši katastrofa galėtų įvykti didžiausioje Lietuvoje Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE). Tačiau elektrinės vadovai bei civilinės saugos specialistai tikina tokią galimybę matantys tik teoriškai.

Pasigirdusias diskusijas, kad Kauno HE savo struktūra yra panaši į Sajanų -Šušensko ir todėl avarijos tikimybė yra reali, Kauno HE vadovas Juozas Bartlingas vertina skeptiškai. Vienintelis elektrinių panašumas – jos abi yra hidroelektrinės, tačiau technologiniai elektrinių skirtumai, jų pajėgumai ir gamtinės sąlygos esą smarkiai skiriasi.

"Elektrinių panašus tik principas. Rusų elektrinės pajėgumai yra daugiau nei 6000 MW – tai superelektrinė, tuo tarpu Kauno HE gamina 100 MW elektros energijos. Tai yra nesulyginami dalykai. Vandens perkrytis taip pat žymiai didesnis: Kauno HE – 20 m, tuo tarpu Rusijoje esančios – 240 m. Sajanų-Šušensko slėgis – 35 atmosferos – t.y. dvylika kartu didesnis nei mūsų hidroelektrinėje", – elektrinių skirtumus vardijo baigiamos rekonstruoti Kauno HE vadovas.

J.Bartlingo duomenimis, per avariją Rusijos elektrinėje buvo išmuštas vienas elektrinės turbinų dangčių, o į vidų plūstelėjęs didžiulio slėgio spaudžiamas vanduo pražudė ten dirbusius darbuotojus bei suniokojo elektrinės agregatus, kuriems remontuoti prireiks ne vienų metų.

"Kai tokie įspūdingi slėgiai, net ir nedidelė klaida galėjo sukelti skausmingus padarinius", – konstatavo J.Bartlingas.

Specialistas įsitikinęs, kad avariją galėjo sukelti susidėvėję agregatai, kurie Rusijos elektrinėse buvo nekeičiami dešimtmečiais, arba žmogaus klaida. Po katastrofos rusų elektrinėje be elektros liko visas aplinkinis regionas, teko uždaryti didžiules pramonės įmones. Anot J.Bartlingo, jei būtų sugriuvusi visa užtvanka, žuvusieji būtų buvę skaičiuojami tūkstančiais.

Rekonstravo agregatus

Panašios avarijos Kauno HE scenarijų  J.Bartlingas atmeta ne tik todėl, kad lietuvių elektrinė yra gerokai mažesnė. Neseniai Švedijos specialistų atlikti skaičiavimai patvirtino, kad elektrinei nebaisios didžiausios gamtos stichijos.

"50 metų Kauno HE darbas įrodė, kad ji įrengta tinkamai. Atlikta rekonstrukcija, prancūzų specialistai viską iš naujo suprojektavo, agregatai atnaujinti, todėl panašios avarijos nesitikime. Žinoma, viskuo negali būti tikras, bet elektrinė atnaujinta tiek, kad neliko nieko seno", – tvirtino J.Bartlingas.

J.Bartlingas teigia, kad ir technologiniai Kauno HE pranašumai neleistų patirti didelių avarijų. Per pastaruosius keletą metų į Kauno HE rekonstrukciją iš viso investuota apie 100 mln. litų.

"Pastaraisiais metais tikrai daug investuota į Kauno HE saugumą ir naujus agregatus. Kiek man žinoma, Rusijos hidroelektrinių padėtis žymiai blogesnė. Rusai ilgą laiką elektros tarifus išlaikė labai žemus, lėšų elektrinėms atnaujinti nebelikdavo", – teigė J.Bartlingas.

Nebent atominė bomba

Koks pats blogiausias scenarijus galėtų laukti Kauno, sugriuvus hidroelektrinei? Civilinės saugos specialistai tokią tikimybę vadina viena iš tūkstančio, tačiau ji vis dėlto egzistuoja. Išsipildžius blogiausiam scenarijui, per 24 min. Kauno centras atsidurtų po vandeniu, o apie 130 tūkst. žmonių gyvybei iškiltų pavojus.

"Blogiausias scenarijus taptų realybe nebent tuo atveju, jei visas 2 km ilgio hidroelektrinės pylimas būtų sugriautas. Tada užtektų pusvalandžio, kad vanduo užtvindytų  centrinę miesto dalį. Einant per geležinkelio tiltą vanduo siektų kelius, o Vytauto bažnyčia atsidurtų 1,5 m gylyje. Tačiau šis scenarijus įmanomas tik tada, jei būtų panaudotas atominis ginklas", – katastrofos vaizdus piešė Kauno civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius.

Kiek realesnė avarijos tikimybė – silpniausios užtvankos dalies sugriuvimas. Kokio ilgio ši Kauno HE pylimo dalis, J.Griškevičius laiko paslaptyje. Yra apskaičiuota, kad plūstelėjęs vanduo užtvindytų Kauno centrą per 16 valandų. Tiek laiko pakaktų daugeliui žmonių evakuoti.

"Vanduo į miestą plūstų plaipsniui, keliolika valandų, spėtume įjungti sirenas, pasitelkę policiją, radiją bei televiziją perspėtume visus gyventojus bei juos evakuotume. Aukų būtų labai mažai. Potvynio vanduo Kaune nusėstų per kelias paras", – prognozavo J.Griškevičius.

Pasak J.Griškevičiaus, civilinės saugos specialistai Nemuno vandens lygį nuolat seka keturiose Kauno vietose. Mieste numatyti devyni gyventojų evakuacijos punktai, į kuriuos nelaimės atveju būtų vežami nukentėjusieji nuo potvynio. Žmonės būtų apgyvendinami sporto salėse bei ligoninėse.

"Įvykus didžiulio masto nelaimei, Kaunui padėtų ne tik Vyriausybė, bet ir kitos valstybės, į pagalbą ateitų  rusai, lenkai ir latviai. Tokia pagalba numatyta ir tarptautinėse sutartyse", – aiškino J.Griškevičius.

Bet čia pat J.Griškevičius pridūrė, kad, įvykus tokio masto nelaimei, žmonės turėtų pasikliauti ne vien valstybės pagalba, bet ir savo jėgomis.

Žinios apie žuvusiuosius

Didžiausia Rusijoje hidroelektrinė neveikia nuo praėjusios savaitės pirmadienio, kai Jenisejaus užtvankos vanduo užtvindė mašinų salę ir sugriovė elektrinės agregatus. Oficialus žuvusiųjų skaičius Sajanų-Šušensko hidroelektrinėje pastarosiomis dienomis pasiekė 71. Dar keturi hidroelektrinės darbuotojai yra laikomi dingusiais. Hidroelektrinę valdančios bendrovės "RusGidro" atstovai teigia, kad avarija tikriausiai įvyko ne dėl elektrinės darbuotojų kaltės.

Avarijos Sajanų-Šušensko HE

Sajanų-Šušensko hidroelektrinė patenka į didžiausių pasaulio hidroelektrinių šešetuką. Ši hidroelektrinė yra jaunesnė nei Kauno HE – pradėjo veikti 1978 m. Tačiau vos pradėjusi darbą hidroelektrinė jau po metų patyrė pirmąją avariją. 1979 m. vienas elektrinės hidroagregatų buvo užtvindytas. 1985 m., patvinus Jenisejui, buvo sugriautas vienas Sajanų-Šušensko HE šulinių. 1988 m. suremontuotas šulinys vėl sugriuvo, todėl nuspręsta vandens lygį nuo 245 m sumažinti iki 240 m.