Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Kas apgins Lietuvą?
2008-08-16
Stasys Gudavičius
Lietuva gali būti užpulta ir okupuota per keletą dienų. Šis košmariškas scenarijus - nebe utopija. Apie tokią grėsmę po Rusijos agresijos Gruzijoje pastarosiomis dienomis kalbama vis dažniau.
Išpuoliui tereikia preteksto
Priešo kariniai lėktuvai bombarduoja ne tik Lietuvos karinius, bet ir civilius, gyvybiškai svarbius, strateginius objektus, sieną peržengia motorizuoti rusų ar baltarusių pėstininkai, kai kuriose vietovėse išlaipinamas desantas.
Lietuva iškart pradeda skaičiuoti aukas, sugriovimus. Imamasi tam tikrų gynybos veiksmų, bet jie nėra pakankamai efektyvūs, nes jėgos pernelyg nelygios. Tik kitą dieną, kai į pagalbą atskrenda Jungtinių Amerikos Valstijų kariniai lėktuvai, o iš Lenkijos ir Latvijos atskuba tų valstybių kariniai daliniai, sugebama atremti ataką.
Toks Lietuvos užpuolimo scenarijus dar visai neseniai atrodė iš fantastikos srities. Dabar, kai Rusija užpuolė Gruziją, saugumo politikos ekspertai ėmė siųsti pavojaus signalus.
Atkreipiamas dėmesys, kad reikia tobulinti Lietuvos karinį ir civilinį pasirengimą, kad šie žmonės atremtų pirmąją netikėtą ataką, nes Rusija tampa vis labiau neprognozuojama ir jeigu ne trumpalaikėje, tai ilgalaikėje perspektyvoje gali dar įžūliau kištis į kaimynų, taigi, ir į Lietuvos, reikalus.
Didžiosios kaimynės pretekstu pulti Lietuvą gali tapti bet kas - karinio tranzito į Kaliningradą "tinkamas užtikrinimas", vadinamosios "rimties ir demokratijos", nacionalinių mažumų ir netgi savo piliečių "teisių apsauga".
Sunkiai apginama valstybė
Lietuva, būdama Rusijos pašonėje, visuomet buvo laikoma sunkiai apginama nuo šios valstybės intervencijos.
2002 metais JAV saugumo analitikų instituto "RAND Corporation" paskelbtoje strateginėje studijoje Lietuva buvo įvardyta kaip viena realiausių galimos Rusijos atakos taikinių. Lietuvos "likimo seserys", pasak šios analizės, - Latvija, Estija, Gruzija, Ukraina, Moldova, Lenkija, Rumunija.
Daug kas pasikeitė 2002-ųjų pabaigoje, kai Prahoje susirinkę NATO vadovai pakvietė Lietuvą įstoti į aljansą 2004 metais. Tuojau po Prahos viršūnių susitikimo Vilniuje apsilankęs JAV prezidentas George'as Bushas pareiškė: "Visi, kas Lietuvą pasirinks savo priešu, taps ir Amerikos priešais".
Ši frazė tapo vienu svarbiausių Lietuvos saugumo garantų. Bet tai tik frazė. Konkrečius JAV bei kitų NATO šalių įsipareigojimus kariniu būdu apginti aljanso narę Lietuvą nustato susitarimai, kurie, pasak valdžios pareigūnų, tikrai bus vykdomi, jeigu būtume užpulti trečiosios šalies.
Tačiau yra ir nemažai pagrįstų abejonių, ar tikrai NATO sąjungininkės padėtų Lietuvai, jeigu į ją būtų įvedami rusų tankai. Analitikai pastebi, kad ir šiandien Lietuva tebėra "sunkiai apginama" valstybė.
Karinė pagalba užtruktų
NATO sutartyje, kurią yra ratifikavusi ir Lietuva, esminiu laikomas 5 straipsnis, nustatantis principą "visi už vieną, vienas už visus".
Pasak tarptautinės teisės eksperto Dainiaus Žalimo, šis sutarties straipsnis įpareigoja kitas aljanso valstybes padėti Lietuvai, jeigu ji būtų užpulta. Lygiai taip pat ir Lietuva turėtų prisidėti apginant kitą NATO valstybę, jeigu ji būtų atakuojama.
Tačiau norint "aktyvuoti" NATO sutarties 5 straipsnį, tai yra įpareigoti aljanso valstybes jį vykdyti, reikia atlikti tam tikras procedūras.
NATO ambasadoriai Briuselyje turėtų susirinkti į skubų posėdį, prieš tai suderinę poziciją su savo šalių vadovybėmis. Tame posėdyje turėtų būti priimtas sprendimas taikyti "visi už vieną, vienas už visus" principą.
Toks sprendimas taptų signalu visų NATO šalių kariškiams, kurie imtųsi planuoti, kuo gali padėti agresijos užkluptai valstybei.
Visos šios procedūros atima nemažai laiko. Kol prasidėtų reali kitos NATO valstybės pagalba užpultai Lietuvai, praeitų mažiausiai kelios ar keliolika valandų, o galbūt ir kelios paros. Per tą laiką stiprus agresorius gali nemažai nuveikti.
Prieš beveik šešis dešimtmečius gimusios NATO sutarties 5 straipsnis buvo "aktyvuotas" tik vieną kartą - po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristinių išpuolių JAV. Tuomet sprendimas taikyti šį straipsnį priimtas praėjus beveik parai po to, kai buvo atakuoti Pasaulio prekybos centro "bokštai dvyniai" Niujorke.
Siūlo panaikinti 5 straipsnį
Neretai abejojama, ar JAV ir kitos stiprios NATO valstybės tikrai prisidėtų prie Lietuvos bei panašių šalių gynimo.
Norint priimti sprendimą dėl NATO sutarties 5 straipsnio taikymo, turi nebūti tam prieštaraujančių valstybių. Kitaip tariant, visos aljanso šalys vienbalsiai turi pripažinti, kad yra reikalas ginti vieną savo sąjungininkių.
JAV jau yra pasigirdę argumentuotų nuomonių, kad ši šalis prisiėmė pernelyg didelius įsipareigojimus prieš kitas NATO valstybes, tarp jų ir Baltijos šalis. Netgi siūloma naikinti 5 straipsnį.
"JAV apskritai niekada neturėjo prisiimti jokių karinių įsipareigojimų Baltijos valstybėms. Šios prievolės užkrauna pavojingą atsakomybę ir JAV privalo atsiriboti nuo jų", - yra pareiškęs CATO politikos tyrimų institute Vašingtone dirbantis analitikas Tedas Carpenteris.
Pasak jo, "atėjus išbandymų metui Amerikai teks pasirinkti tarp blogos ir dar blogesnės galimybių - sulaužyti NATO sutartį ir nesilaikyti įsipareigojimų sąjungininkėms arba vykdyti tai, ką pažadėjus ir taip priartėti prie branduolinio konflikto". "Trijų mažų Baltijos valstybių saugumas toli gražu to nevertas", - daro išvadą analitikas.
Turi būti peržiūrėti principai
Todėl, net ir turint NATO kolektyvinės gynybos garantijas, Lietuva turi pati stiprinti savo pasirengimą atremti agresiją. Europarlamentaras Vytautas Landsbergis, ketvirtadienio vakarą kalbėjęs Gruziją palaikančiame mitinge Vilniuje, abejoja, ar Lietuva yra pasirengusi galimam Rusijos užpuolimui.
"Po Afganistano įvykių Rusija pirmą kartą ėmėsi karinių veiksmų kitoje valstybėje. Gerai, kad lietuviai gina Gruziją. Bet kas apgins Lietuvą? Kariuomenė?", - skeptiškai klausė politikas.
Pasak V.Landsbergio, Lietuvos teritorinė gynyba sužlugdyta: "Kariuomenė nukreipta į tai, kad Lietuvos ginti jau nereikia. Visuomenei teigiama, kad atskris keturi naikintuvai ir mus apgins".
Todėl V.Landsbergio nuomone, artimiausiu metu turėtų būti sušaukta Valstybės gynybos taryba ir keliamas klausimas dėl Lietuvos valstybės gynybos stiprinimo.
Teisininkas D.Žalimas sutinka, kad Lietuvai būtina daugiau dėmesio skirti galimam netikėtos ir didžiulės agresijos atrėmimui. "Turėtume peržiūrėti grėsmes mūsų nacionaliniam saugumui, nes akivaizdu, kad jei Rusijai pavyks Gruzijoje, ji įgaus daugiau pasitikėjimo savimi ir įžūlumo kištis į kitų kaimynų reikalus. Tada gali ateiti Ukrainos ir Baltijos šalių eilė", - pastebėjo D.Žalimas.
Nors teisininkas vadina nerealia galimybę, kad Rusija jau artimiausiu metu imtųsi grasinti Lietuvai karine intervencija, tačiau tai, pasak jo, įmanoma "ilgalaikėje perspektyvoje". Todėl tam esą reikia kruopščiai ruoštis.
Abejojonės dėl įstatymų
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tikina, kad Lietuva turi NATO standartus atitinkančią kariuomenę, kurios galia atitinka valstybės dydį ir ekonominį pajėgumą. Turimos ginkluotosios pajėgos esą galėtų užtikrinti Lietuvos gynybą pirmajame agresijos prieš ją etape.
Be to, pasak ministro, yra priimti visi reikalingi teisės aktai ir parengti visi būtini planai, kaip derėtų elgtis, jeigu Lietuva būtų fiziškai užpulta.
Tačiau dėl kai kurių teisės aktų yra abejojama. Konstitucinis Teismas (KT) vos prieš mėnesį yra gavęs Seimo narių grupės prašymą išnagrinėti, ar Konstitucijai neprieštarauja kai kurie įstatymai, numatantys užsienio karinių dalinių panaudojimą Lietuvoje atremiant agresiją.
Parlamentarai, be kita ko, suabejojo, ar teisinga, kad įstatymai leidžia "kitų valstybių - Lietuvos sąjungininkių kariniams vienetams atvykti į Lietuvą ir būti panaudoti Lietuvos teritorijoje kolektyvinės gynybos tikslais". Šią bylą KT turėtų nagrinėti kitąmet.
Teritorinė ar visuotinė gynyba?
Dimisijos pulkininkas Feliksas Vaitkaitis abejoja, ar Lietuva tikrai pasirengusi atremti staigų puolimą.
"Neatsakingas ir beatodairiškas pasitikėjimas transatlantine kolektyvine gynybos organizacija, kariuomenės kūrimas vien pagal mėgdžiojamą didžiųjų valstybių kariuomenių modelį, prioritetas vienpusiam profesinės kariuomenės modeliui gali padaryti didelę žalą Lietuvos nacionaliniam saugumui", - nurodo karinis specialistas.
Jis sutinka su kai kuriais politikais, teigiančiais, kad Lietuvai reikia vystyti teritorinės gynybos koncepciją užuot įgyvendinus visuotinės gynybos principus, kurie dabar įtvirtinti Lietuvos karinėje strategijoje. "Teritorinė gynyba yra efektyviausia ir patikimiausia karinė gynybinė sistema mažoms valstybėms", - tvirtina F.Vaitkaitis.
Bet kiti krašto apsaugos sistemos specialistai tvirtina, kad Lietuva tapus NATO nare teritorinė gynyba praranda buvusį aktualumą ir turi transformuotis į kolektyvinę arba visuotinę gynybą. Toks yra ir aljanso apsisprendimas.
Būtų įvesta karo padėtis
Jeigu Lietuva būtų užpulta, pirmiausia, matyt, būtų atakuojami jos kariniai daliniai, išdėstyti po visą šalį - Vilniuje, Kaune ir Jonavos rajone, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Radviliškio rajone, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje. Bet paprastai karinių objektų atakomis priešas neapsiriboja. Imamasi ir civilių strategiškai svarbių objektų.
Lietuvoje tokiu atveju būtų nedelsiant įvesta karo padėtis, paskelbta mobilizacija, paprašyta NATO sąjungininkų karinės pagalbos, apie agresiją informuotos Jungtinės Tautos. Mobiliosios Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalys būtų operatyviai perdislokuotos taip, kad galėtų kuo efektyviau priešintis intervencijai.
Įstatymuose ir pasipriešinimo planuose numatyta, kad "agresijos atveju Lietuvos gynyba ir pasipriešinimas agresorius yra visuotinis, tam panaudojami visi krašto ištekliai". "Lietuva ginasi ir priešinasi agresijai, nelaukdama, kol bus suteikta tarptautinė pagalba", - nurodoma nuo 2000 metų galiojančiame Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatyme.
Visas valstybės gyvenimas per įmanomai trumpesnį laiką turėtų būti pertvarkytas pagal karo laikmečio taisykles. Paskiriami karo komendantai, kurie pakeičia vietinę valdžią ir duoda piliečiams bei įmonėms privalomus vykdyti nurodymus.
Atsiranda karo lauko teismai. Kariams suteikiama teisė bet kuriuo paros laiku įeiti į asmens būstą be gyventojo sutikimo. Būstas gali būti panaudotas kariams ir iš savo gyvenamųjų vietų pasitraukusiems asmenims apgyvendinti bei karinės paskirties objektams įrengti.
Apribojama piliečių judėjimo laisvė, visuomet privalu su savimi turėti asmens tapatybės dokumentus, įvedama cenzūra, specialiosioms tarnyboms suteikiama teisė netrikdomai pasiklausyti telefonų ar kontroliuoti kitokį žmonių susižinojimą, uždraudžiama partijų veikla, neleidžiami susirinkimai. Gali būti nustatyti privalomieji darbai tiek piliečiams, tiek visų nuosavybės formų įmonėms.
Visi šie apribojimai panaikinami, jeigu Lietuvai pačiai arba su sąjungininkų pagalba pavyksta atremti priešo puolimą.
