Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
G.Kirkilas: mainų dėl jėgainės ir dujotiekio nebus
2008-08-07
kaunodiena.lt ir BNS inf.
Premjeras Gediminas Kirkilas neigia Lenkijos spaudoje pasirodžiusias prielaidas, kad Lietuva linkusi derėtis dėl mainų - už Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimą arba mažesnes rusiškų žaliavų kainas Vilnius esą neboikotuotų Šiaurės dujotiekio projekto.
„Jokių mainų nėra, niekas šito ir neprašo. Kol kas apie tai negirdėjau jokių užuominų, sakysime, iš Vokietijos pusės. Visa, ką mes darome šiuo metu - siekiame pateikti kuo išsamesnę informaciją apie padėtį, susidarysiančią po 2009 metų uždarius Ignalinos atominę elektrinę", - sakė šiuo metu atostogaujantis G.Kirkilas.
Vyriausybės vadovas patikino, kad Lietuva tokių mainų nesvarsto ir neketina siūlyti. Jo teigimu, Lietuvos pozicija dėl Šiaurės dujotiekio nekinta.
„Mūsų pozicija dėl Šiaurės dujotiekio nepasikeitusi - mes kalbame apie ekologiją, kuri aktuali ir kitoms šalims, apie ką kalba ir Europos Parlamentas. Ir jokių mainų čia būti negali", - sakė G.Kirkilas.
Praėjusią savaitę, remdamasis neįvardintu Lietuvos valstybės pareigūnu, Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita" pranešė esą apie galimus mainus bus kalbama rugpjūčio 26 dieną vyksiančio Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizito Lietuvoje metu.
Dienraščio kalbintas buvęs Lenkijos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Pavelas Zalevskis teigė manąs, kad toks sprendimas Lietuvoje dar nepriimtas, bet galimas dalykas, kad politikai apie tai galvoja.
Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis teigė girdėjęs neoficialių užuominų apie galimus mainus, tačiau pabrėžė, kad jie nesvarstytini.
Kita vertus, anot V.Landsbergio, sklindančios neoficialios žinios apie galimus mainus gali būti vertinamos ir kaip tam tikras ženklas, jog Lietuvos pastangos reikalaujant Šiaurės dujotiekio poveikio aplinkai vertinimo galimai nėra bevaisės.
Liepos pradžioje Europos Parlamentas pareikalavo, kad iki tiesiant dujotiekį Baltijos jūros dugnu nepriklausomi ekspertai įvertintų jo poveikį aplinkai, taip pat būtų apsvarstyti alternatyvūs jo maršrutai bei aiškiai numatyta atsakomybė už galimą žalą.
Europos Parlamento nuomone, panašūs projektai turėtų būti įgyvendinami kartu su visomis Baltijos jūros regiono šalimis, o Europos Sąjungos vaidmuo juose turėtų būti svarbesnis.
Pernai Europos Parlamentas gavo dvi Lenkijos ir Lietuvos gyventojų peticijas, kuriose buvo nuogąstaujama dėl Šiaurės dujotiekio, planuojamo tiesti Baltijos jūros dugnu tarp Rusijos ir Vokietijos, poveikio aplinkai.
Lietuvos jaunųjų konservatorių lygos parengtą peticiją parėmė 18 Baltijos šalių nevyriausybinių organizacijų, ją pasirašė apie 28 tūkst. gyventojų.
Rusijos dujų milžino „Gazprom" kartu su vokiečių partneriais planuojamas 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekis Baltijos jūros dugnu sujungtų Vyborgą netoli Sankt Peterburgo su Vokietijos miestu Greifsvaldu. Pirmoji dujotiekio šaka, kurios pralaidumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus, turėtų pradėti veikti 2010 metais, o abi šakos projektinį dujotiekio pajėgumą (55 mlrd. kubinių metų per metus) turėtų pasiekti 2013 metais.
Apie galimą dujotiekio žalą aplinkai kalbama todėl, kad pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, antihitlerinė koalicija Baltijos jūroje nuskandino maždaug 40 tūkst. tonų cheminių ginklų. Didžiausios kapavietės yra į rytus nuo Bornholmo ir pietryčius nuo Gotlando salos. Manoma, kad paskandintuose sprogmenyse buvo maždaug 13 tūkst. tonų nuodingų cheminių medžiagų.
Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose Baltijos jūros šalyse nuogąstaujama, kad šioms medžiagoms patekus iš irstančių sprogmenų į aplinką kiltų didžiulė ekologinė katastrofa. Dėl šios priežasties manoma, jog planas tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu kelia grėsmę jūros aplinkai ir prie jos esančių valstybių gyventojams.
