Europos Teismas imsis R.Pakso bylos
Šią savaitę Strasbūro Teismas pagaliau pradės nagrinėti apkaltos būdu iš Lietuvos prezidento posto pašalinto Rolando Pakso bylą. Tačiau sprendimas gali būti paskelbtas ne anksčiau kaip po pusmečio.
Išklausys argumentus
Trečiadienį Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji teisėjų kolegija pradės svarstyti bylą dėl R.Pakso skundo prieš Lietuvą, kuri, pasak šio politiko, apriboja jo teises būti išrinktam į aukščiausius postus valstybėje.
Pasak Lietuvos Vyriausybės atstovės EŽTT Elvyros Baltutytės, Didžiosios kolegijos posėdis turėtų būti surengtas, "jeigu nieko ekstraordinaraus neatsitiks, pavyzdžiui, jeigu vėl kokie vulkano pelenai neuždengs Europos ir taip neleis į posėdį Strasbūre atvykti visiems jo dalyviams".
Trečiadienio posėdyje EŽTT Didžioji kolegija išklausys tiek R.Pakso, tiek Lietuvos Vyriausybės atstovus, taip pat teisininkus, ekspertus ir kitus liudyti šioje byloje iškviestus asmenis.
Laukė penkerius metus
Tačiau Teismo išvada šioje byloje bus paskelbta dar negreitai. "Praktika rodo, kad po svarstymo kolegijos posėdyje pabaigos sprendimas byloje paskelbiamas vidutiniškai po pusmečio", – teigė E.Baltutytė.
Todėl ji neatmetė, kad R.Pakso byloje EŽTT savo verdiktą paskelbs tik ateinantį rudenį, o gal ir dar vėliau.
Į EŽTT R.Paksas kreipėsi dar 2005-aisiais. Politikas Teismui pasiskundė, kad jam esą neteisėtai uždrausta kandidatuoti į Seimą, taip pat į prezidentus. Tuo, anot pašalintojo prezidento, apribojamos jo pilietinės ir politinės teisės, garantuotos Europos žmogaus teisių konvencijos.
2007 m. Lietuvos Vyriausybė pateikė EŽTT argumentuotą nuomonę dėl šios bylos. Paaiškinta, kad R.Paksui nustatyti konstituciniai apribojimai siekti tų pareigų, kurias pradedant eiti reikia prisiekti valstybei. Taip, pasak Vyriausybės, padaryta dėl Konstitucinio Teismo (KT) pateikto galiojančios Lietuvos Konstitucijos išaiškinimo, jog asmuo, sulaužęs valstybei duotą priesaiką ir dėl to pašalintas iš pareigų, niekada nebegali tapti pareigūnu, turinčiu prisiekti.
Viliasi teisingumo
R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 m. balandžio 6 d. po Seime įvykdytos apkaltos, per kurią pripažinta, kad jis pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaką. Tų pačių metų gegužę KT paskelbė išvadą, kad pagal Konstituciją nebegalima priesaiką sulaužiusiam asmeniui leisti eiti tų pareigų, kurias pradedant eiti privalu prisiekti.
R.Paksas įsitikinęs, kad laimės bylą Strasbūre ir jam esą EŽTT vėl atvers kelią į didžiąją politiką. "Tikiuosi, teismas padės atkurti teisingumą", – ne kartą teigė jis.
Tačiau teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad netgi teigiamas EŽTT sprendimas R.Pakso byloje neatvers jam kelio sugrįžti į Seimą ar į prezidentus. "Strasbūro Teismas negali pakeisti Lietuvos Konstitucijos ir konstitucinės doktrinos", – sakė buvęs KT teisėjas Egidijus Jarašiūnas. Jis vengė spėti, koks gali būti EŽTT sprendimas šioje byloje, tačiau atkreipė dėmesį, kad gali būti priimta ir Lietuvos konstitucinę doktriną atitinkanti nutartis.
Pasak ekspertų, Strasbūrui priėmus R.Paksui naudingą sprendimą, Lietuvai gali būti paskirta bauda ir ji įpareigota pakeisti įstatymus pagal EŽTT nutartį. Tačiau Seimui taip padarius KT vėl gali paskelbti tuos įstatymus nekonstituciniais ir jie vėl negalios bei neatvers kelio R.Paksui į Seimą ar į prezidento postą.