Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Biudžeto karpymas audrina politikus
2009-04-07
Stasys Gudavičius
Seime laukiama tikro mūšio dėl šių metų biudžeto apkarpymo, nes netgi dalis valdančiosios koalicijos partnerių reiškia nepasitenkinimą kai kuriomis išlaidų mažinimo priemonėmis.
Posėdžiavo visą dieną
Vyriausybėje vakar visą dieną vyko ministrų posėdžiai, kuriuose spręsta, kam ir kiek sumažinti asignavimų, karpant šių metų valstybės, "Sodros" ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus.
Po pasitarimų informuota, kad šių metų nacionalinis biudžetas bus apkarpytas 3,3 mlrd. litų. Tokį mažinimo planą Seimui perduos Vyriausybė.
Premjeras Andrius Kubilius tvirtino, kad mažinant atlyginimus valstybės sektoriuje bent jau dabar nebus liečiamos statutinių pareigūnų ir mokytojų algos. "Bet nestatutinių pareigūnų, politikų, teisėjų atlyginimai turėtų sumažėti 10–12 proc.", – sakė jis.
Visoms valstybės institucijoms bus sumažinti darbo užmokesčio fondai ir kiekviena jų galės apsispręsti, kaip išsiversti su turimais pinigais: mažinti atlyginimus bei įvairius priedus ir priemokas, atleisti dalį darbuotojų ar išleisti juos kuriam laikui nemokamų atostogų.
"Premjerui irgi alga sumažės 12 proc. Nežinau, kaip žmona į tai pažiūrės, bet tikiuosi, kad batų man neatims ir iš namų neišvarys", – juokavo A.Kubilius.
Grėstų bankrotas
Ketvirtadienį valstybės biudžeto pataisų projektas turėtų būti pateiktas Seimui. Tikimasi, kad dar balandį jis bus patvirtintas.
Premjeras mano, kad didesnių sunkumų neturėtų kilti. Be to, pasak jo, buvo įveikti nesutarimai dėl kai kurių biudžeto išlaidų karpymo, pavyzdžiui, dėl kelių fondo. "Tikiu Seimo išmintingumu. Nematau priežasčių galvoti kitaip. Čia nėra erdvės rinkimų intrigoms, visi supranta, kad taupyti ir mažinti išlaidas reikia", – sakė A.Kubilius.
Finansų ministras Algirdas Šemeta skaičiuoja, kad įgyvendinus siūlomas priemones valdžios sektoriaus deficitas metų pabaigoje turėtų siekti 2,94 proc. bendrojo vidaus produkto. Ministras įspėjo parlamentarus, kad nieko nedarant šis skaičius išaugtų iki grėsmingo 7,9 proc. ir tuomet Lietuva atsidurtų ties bankroto riba.
Retas atvejis – balsavimas
Vis dėlto tam tikrų esminių nesutarimų liko. Peržiūrėdami "Sodros" biudžetą Vyriausybės posėdyje ministrai buvo priversti balsuoti, nors taip būna itin retai. Paprastai sprendimai posėdyje priimami bendru visų Vyriausybės narių sutarimu.
Tačiau šįkart sutarimo nebuvo. Dalis ministrų nepritarė siūlymui nuo 3 iki 2 proc. sumažinti pervedamą sumą į privačių pensijų fondus ir taip skylėtame "Sodros" biudžete palikti maždaug porą šimtų milijonų litų.
Pasak premjero, iš esmės susitarta tik sumažinti atskaitymus į privačius fondus. Kol kas nepritarta pasiūlymui leisti išvis atsisakyti dalyvavimo privačių pensijų kaupimo fonduose. Tačiau prie to dar gali būti sugrįžta šiemet, kai vėl bus peržiūrimas biudžetas.
Partneriai šiaušiasi
Kad taip būtų mažinama, Vyriausybės posėdyje pasipriešino Eligijaus Masiulio vadovaujamo Liberalų sąjūdžio deleguoti ministrai. Vienas jų, Teisingumo ministerijos vadovas Remigijus Šimašius, tvirtino, kad dabartinėmis sunkmečio sąlygomis išmokų į privačius fondus sumažinimas gali reikšti jų bankrotą. "Nemanome, kad gelbėjant "Sodrą" reikia atimti pinigus iš privačių fondų. Yra kitų šaltinių ir galimybių", – įsitikinęs R.Šimašius.
Jis tvirtino, kad visų trijų liberalų deleguotų ministrų nuomone, šį klausimą derėtų atidėti keliems mėnesiams ir tik tuomet dėl jo apsispręsti.
Valdančiosios koalicijos vienybę ardo ir daugiau nesutarimų. Valdančioji Tautos prisikėlimo partija (TPP) pareiškė nepritarianti A.Šemetos siūlymui smarkiai apkarpyti išlaidas žemės reformai.
Jei sprendimas būtų priimtas, šiemet iš žemės reformos programai numatytų 66,7 mln. litų liks tik 9,8 mln.
Biudžeto išlaidas numatoma sumažinti 3,3 mlrd. litų.
Be kita ko, ketinama mažinti:
darbo užmokesčio fondą valstybės įstaigose – 180 mln. litų;
valstybės investicijas – 540 mln. litų;
"Sodros" ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus – 700 mln. litų;
atskaitymus savivaldybėms – 370 mln. litų;
dalį transporto lengvatų – 50 mln. litų;
kitas išlaidas, įskaitant kelių fondą – 780 mln. litų.
