Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Žvilgsnis
2003-02-03
Aušra LĖKA
Lietuvoje - tikras provokacijų škvalas. Provokacija prieš Vilniaus banką, kuri taip pat tapo savotiška provokacija ir prieš išrinktąjį, ir prieš baigiantį kadenciją prezidentus. Po to sekė provokacija prieš laisvąją spaudą, kuri taip pat įvardyta kaip provokacija ir prieš Valstybės saugumo departamentą, ir vėlgi prieš Valdą Adamkų. Provokacijos žanrui priskirti ir nonstopu beriami kaltinimai Prezidentui elektui Rolandui Paksui, neva įtakojamam Rusijos.
Jei tiek ekonominiai, tiek politiniai valstybės pagrindai pasirodė esantys puiki terpė provokacijoms, ar tebegalima manyti, kad Valstybės saugumo departamento pavadinime esantys žodžiai VALSTYBĖS SAUGUMAS atitinka šios institucijos darbo pobūdį? Vyriausiasis saugumietis Mečys Laurinkus nesustodamas kvatoja mažai ką jau užkrečiančiu juoku, tačiau paslapties skraiste dengia informaciją, jei tokios apskritai turi, kas iš tiesų yra vyriausiasis virvelių tampytojas užsitęsusiame marionečių seriale.
Nemenką paniką sukėlusioje Vilniaus banko istorijoje VSD šefas sakosi viską žinąs, bet nieko nesakysiąs. Jei kas nori, tegu plyšoja, kad šio nešvaraus scenarijaus autoriai turi būti išaiškinti ir paskelbti visuomenei. Tai neatstoja oficialaus kreipimosi į VSD ištirti, kas po galais iš tikrųjų darėsi aplink Vilniaus banką. Nėra oficialaus paklausimo - nėra ir atsakymo. Beje, gal niekas oficialiai nesikreipė į VSD ir dėl “Williams”-”Jukos” sandorio, tad saugumiečiai ir pražiopsojo jį? Ar VSD neprivalėtų prognozuoti galimus įvykius ir be oficialaus kreipimosi?
Nejauku ir nuolat girdėti, į kokį pavojų valstybę neva gali įstumti rusiškos šmėklos R.Pakso aplinkoje. Be kita ko, ir be R.Pakso Rusijos investicijos į Lietuvos ūkį per 2002 metus padidėjo 4,5 karto. Sako, pinigai nekvepia, tik ne tais atvejais, kai jie gauti nusikalstamu būdu ar kai už juos perimamos strateginės valstybės saugumui sritys, pavyzdžiui, energetika, kaip kad vyksta Lietuvoje.
Ar VSD nieko nežino apie įtarimus dėl rusiškosios “Al-Max”, dirbančios jei ne su R.Paksu, tai, oficialiai pripažįstama, su jam artima Lietuvos įmone “Avia Baltika”? Ar “nikolamakjeveliška” “Nikkolo M” nekelia jokių problemų mūsų valstybei? Ar tikrai nesvarbi vieša paslaptis, jog mūsų politikos net pirmieji asmenys slepia savo tikruosius rinkimų agitacijos skaičius, vadinasi, turi priežasčių slėpti neskaidrius finansavimo šaltinius? O, kaip sakoma, kas moka pinigus, tas ir muziką užsako.
Ir visiškai apsijuokė valstybės saugumo sargai žurnalistų verbavimo komedijoje. Žiniasklaida tikrai nėra kokia nekontroliuotina institucija, ji neapsaugota nei nuo klaidų, nei nuo bandymų ją klaidinti ar daryti įtaką. Jei VSD įžiūri tokius bandymus, privalėtų tam užbėgti už akių. Žurnalistai iš tiesų yra pažįstami ir gauna informacijos iš įvairių valstybės specialiųjų institucijų, taip pat ir VSD, nes neturi savo operatyvinių struktūrų ir, vykdydama savo misiją pateikti informaciją, jos gauna iš įvairių šaltinių. Galų gale įstatymas nedraudžia VSD verbuoti žurnalistų ar juos apklausti. Beje, saugumiečiai prieš keletą metų tardė visus vienoje spaudos konferencijoje dalyvavusius žurnalistus, gavusius diskelius su nužudyto buvusio savanorio ir saugumiečio Juro Abromavičiaus surinkta informacija. Deja, koncentruotasi ne į siekį išsiaiškinti buvusio kolegos žūties priežastis, ko nepadaryta lig šiol. Ir šįsyk provokacijos esmė - ne bandymas gauti iš žurnalistų informacijos, o užtildyti juos, pašantažavus “kompromatu” iš komjaunuoliškos biografijos.
Net atskiri faktai iš mūsų labai specialiųjų ir dar labiau slaptų tarnybų kasdienybės verčia daryti prielaidą, kad, užuot užkertant kelią valstybei žalingiems reiškiniams ir galimiems įvykiams, tosios tarnybos energingiausiai vykdo užsakomąją politiką, ne demaskuodamos rinkimų “juodąsias technologijas”, o greičiau būdamos jų siužetų statistais, ar parinkdamos “kompromato” ant kokio norimo atstatydinti pareigūno. “Specialumo” ir “slaptumo” skepetaitė - geriausias ir sunkiai atskleidžiamas metodas pridengti prastą darbą. Manymas kitaip priskirtinas provokacijai.
