Žvilgsnis


2007-02-06
Stasys JOKŪBAITIS
Žvilgsnis

Viskas, kas šiuo metu vyksta šalyje, vienaip ar kitaip yra siejama su rinkimais. Tai tikrai nelengvas metas, ką nors daryti, imtis naujų iniciatyvų ar įgyvendinti patrauklesnę idėją. Priežastis labai paprasta - bet koks darbas ar renginys oponentų gali būti tuoj pat įvardytas kaip rinkimų agitacija. Viena vertus, gerai, kai agituojama ne tuščiais žodžiais, o darbais, tačiau, antra vertus, iš karto kyla klausimas: o kodėl tai nebuvo daroma anksčiau, kai dar nebuvo įsisukusi rinkimų kampanija.

Atsakymo toli ieškoti nereikia, nes tuomet tų gerų darbų niekas, ko gero, nebūtų pastebėjęs arba iki rinkimų jau būtų spėjęs pamiršti. Tad baigiamajam rinkimų kampanijos akordui paprastai ir pasiliekama viskas, kas gali patraukti rinkėjų dėmesį arba gerokai aplamdyti sėkmės sparnus savo varžovams. Per likusias tris savaites tikriausiai dar ne sykį išgirsime žinių ir apie gražius partijų ir jų kandidatų darbus, ir iš gilių stalčių ištrauktus, specialiai šiam laikotarpiui saugotus “kompromatus”. Tačiau ne vienas kandidatas į savivaldybių tarybas pats savo kojas taip susipančiojo, kad rinkimų maratono finišo tikriausiai jau nepasieks.

Net dvi dienas, pasitelkusi į pagalbą teisės ekspertus, Vyriausioji rinkimų komisija plušo svarstydama, ką daryti su kandidatais į savivaldybių tarybas, kurie pildydami anketas “pamiršo” prisipažinti, kad kažkada buvo teisti - sukčiavo, klastojo dokumentus, vagiliavo, chuliganiškai elgėsi. Niekam nemalonu prisiminti savo paklydimus, už kuriuos kažkada teko stoti prieš teismą ir išklausyti jo nuosprendį. Tačiau rinkėjai vis dėlto turi teisę žinoti, už kokius žmones balsuoja, kam rengiasi patikėti vietos valdžios vairą.

Todėl nieko nuostabaus, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme yra nuostata, reikalaujanti, kad kandidatai savo anketose nurodytų, jei po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu nuosprendžiu bet kada buvo pripažinti kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Kitu atveju ar labai gražiai atrodytume, jei savivaldybės taryboje po rinkimų toje pačioje salėje ar net šalia vienas kito posėdžiautų ir buvęs nusikaltėlis, ir jo auka, jau nekalbant apie kai kuriuos etinius dalykus priimant įvairius sprendimus?

Lietuva - nedidelė šalis. Kartais netgi pavadinama giminių kraštu, kur daug kas apie daug ką nemažai žino. Savivaldybių tarybos narius vietos gyventojai paprastai pažįsta dar geriau, todėl nuslėpti tokį dalyką kaip teistumas yra gana sunku. Anksčiau ar vėliau yla iš maišo vis vien išlenda. Tad ar ne geriau būtų buvę atvirai apie tai prisipažinti pildytose anketose, juo labiau kad yra žmonių, kurie iš savo gyvenimo klaidų padarė rimtas išvadas ir šiuo metu yra gerbiami ir vertinami? Kišti kaip strutis galvą į smėlį ir viltis, kad niekas nieko nežino ir nemato, mažų mažiausia - neišmintinga.

Dėl nuslėpto teistumo iš kandidatų sąrašų tikriausiai bus išbraukti apie 100 kandidatų. Už įvairius nusikaltimus teisti, tačiau į savivaldybių tarybas pretenduojantys asmenys įrašyti 19 partijų sąrašuose. Daugiausia jų yra tarp Darbo partijos, Socialdemokratų partijos, Liberalų ir centro sąjungos, Tėvynės sąjungos kandidatų. Pirmiausiai dėl savo praeities slėpimo, žinoma, kalti patys pretendentai į pirmąjį politinės karjeros laiptelį. Kaip galima tikėti tokio žmogaus rinkiminiais pažadais, kai jis savo kelią į politiką pradėjo meluodamas?

Tačiau daugiau apie savo siūlomus kandidatus į savivaldybių tarybas privalėtų žinoti ir partijos. Paprastai rinkimų kampanijos metu jos tikina, kad prisiims visą atsakomybę už savo partijos kolegas, jų elgesį vietos valdžios institucijose. Tačiau dabar viskas panašu į dvigubą apgavystę. Pretendentas į savivaldybės tarybą nuslėpdamas savo teistumą pirmiausia apgavo partiją, kuri įrašė jį į savo kandidatų sąrašą, o partija, siūlydama balsuoti už tokį žmogų, apgavo rinkėjus. Kai kurie bandžiusieji nuslėpti savo praeitį tikino nesupratę anketos klausimo ir manę, kad jei teistumas jau pasibaigęs, tai ir nurodyti jo nebuvę būtina. Tačiau, jei būsimasis savivaldybės tarybos narys nesugeba deramai atsakyti netgi į anketos klausimus, ką jis sugebės nuveikti atsidūręs valdžioje? Klausimas ne visai retorinis.