Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Žvilgsnis
2006-10-21
Audronė JANKUVIENĖ
Nors vyriausybinė komisija dar nepateikė savo išvadų, kodėl kilo gaisras “Mažeikių naftos” įmonėje, ūkio ministras V.Navickas guodžia save ir kitus, kad nelaimė galėjo kilti dėl techninio defekto.
Ūkio ministras ramino ir tuomet, kai liepos pabaigoje įvyko avarija naftotiekyje ir “Mažeikių naftai” iškilo nemaža grėsmė likti be žaliavos. Ministras tikėjo, kad vamzdyno gedimas yra techninis ir tame nėra jokios politinės potekstės.
Saviguoda labai mažai skiriasi nuo saviapgaulės. Neįtikimai daug bloga lemiančių sutapimų aplink “Mažeikių naftą” nuo tada, kai buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis su Lenkijos koncernu “PKN Orlen”.
Šį faktą netrukus “pakrikštijo” avarija naftotiekyje liepos pabaigoje. Rugpjūčio 1 d. paskelbtas “Jukos” bankrotas, dar po dienos “Transneft” nurodė visą Lietuvai skirtą žaliavą nukreipti į Juodosios jūros uostus. Pradžioje kalbėję apie žaliavos tiekimo atnaujinimą gruodžio viduryje, dabar rusai šneka, kad Lietuva naftą iš Rusijos naftotiekiu gaus ne anksčiau kaip kitų metų kovą. Avarijos priežastys iki šiol nepaaiškėjo, naftotiekis netaisomas ir neatrodo, kad dėl to Rusijoje būtų labai jaudinamasi.
Ar atsitiktinumu galima laikyti dar vieną blogą sutapimą? Spalio 12 dieną Varšuvoje Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai jau derino paskutines sandorio dėl “Mažeikių naftos” detales. Dienų tikslumu buvo skaičiuojama, kad Europos Komisijos leidimas bus gautas lapkričio 6-7 dienomis, o lapkričio 20-21 dienomis sutartis galės būti pasirašoma. Numatyta, kur įvyks šios iškilmės - parinktas viešbutis netoli Vilniaus.
Tą pačią dieną, po kelių valandų, “Mažeikių naftoje” kilo gaisras, kurio nuostoliai skaičiuojami iki 130 milijonų litų, o pelnas apytikriai nuo 500 milijonų litų sumažės iki 400 milijonų. Nėra vilčių skubiai pastatyti naują įrenginį - tai gali užtrukti iki metų. Jeigu pavyks paleisti prieš 15 metų užkonservuotą kitą vakuuminę koloną, jos pajėgumai - du kartus mažesni nei sudegusio įrenginio. Vienu žodžiu, bėda veją bėdą.
Tiek po avarijos, tiek po gaisro “PKN Orlen” vadovai neprarado tikėjimo sandorio sėkme. Tačiau tai, kas anksčiau buvo be išlygų neigta, pradėta komentuoti su išlygomis. Tai - sandorio kaina, data ir sėkmė.
Iki nelemtojo gaisro sandorio kaina buvo nekvestionuojamas dydis, kaip ir lenkų koncerno galimybė pasitraukti iš sandorio. Gaisro sukelti nuostoliai, jei jais buvo piktybiškai siekiama pakenkti sandoriui, jau keičia pasirašymo datą ir kainą. Nors EK patvirtino, kad ji nevėluos pateikti savo išvadų dėl susijungimo, sandorio pasirašymo data nukeliama į kitų metų pirmąjį ketvirtį. “PKN Orlen” pristabdė finansavimo sutarties pasirašymą su bankais ir laukia, koks bus draudimo išmokų dydis. Tai paaiškės po dviejų mėnesių.
Lietuvos premjero patarėjas S.Spėčius tvirtai teigia, kad persiderėti dėl kainos yra neįmanoma, nes ji nesusieta nei su akcijų kaina rinkoje, nei su bendrovės veiklos rezultatais. Tuo tarpu “Mažeikių naftos” valdybos pirmininkas N.Eidukevičius kalba su išlyga - kaina gali būti peržiūrėta, jei abi šalys sutinka. Lenkai puse lūpų jau užsimena apie galimybę mažinti kainą ir abiejų šalių norą “siekti kompromiso”.
Be to, aiškėja, kad esama išlygų ir dėl sandorio užbaigimo. Jis gali neįvykti, jei “Mažeikių nafta” prarastų dalį turto, kurio vertė yra didesnė kaip 250 mln. JAV dolerių. Realiai tai reiškia, kad įmonė turėtų prarasti Biržų naftotiekį, gamyklą arba Būtingės terminalą. Sandoris tarp lenkų koncerno ir Lietuvos Vyriausybės gali žlugti ir dar vienu atveju - jeigu neįvyks sandoris tarp “PKN Orlen” ir “Jukos”. O kas numatyta šių dviejų šalių susitarime, neaišku.
Per daug sutapimų ir bėdų pastaruoju metu ištiko “Mažeikių naftą”, kad būtų galima guostis, jog visa tai - tik techninės problemos, o ne kruopščiai vykdomas kenkimo ar net sandorio žlugdymo scenarijus.
