Kas yra Kaunas ir kauniečiai, ginčijamasi nuo sovietmečio iki šių dienų, nešykštint kandžių epitetų ir bandant nustumti nuo garbės pakylos svarbiausių šalies miestų trejetuke.

Neabejotina, kad laikinosios sostinės statuso paliktas pėdsakas iki šiol neišdilęs čionykščių žmonių charakteryje, gyvenimo būde, vertybių skalėje.

Tikri kauniečiai gali papasakoti autentiškų savo tėvų ar senelių prisiminimų apie prieškario Kauną - jo šventes, restoranus, parduotuvių vitrinas, filmus, pramogas, valgius, legendomis tapusias asmenybes, vaikščiojusias Laisvės alėja. Tie pasakojimai - tarsi politinių lūžių audrose neprarandamos relikvijos. Tuo tarpu Vilniaus prieškaris ir to meto jo istorijos - ne mūsų; taip jau susiklostė Lietuvos istorija. Todėl dabar gerai suprantu, kodėl studijų draugės, vakarykštės provincialės, tapusios šviežiai iškeptomis vilnietėmis, vis prašydavo papasakoti kaunietiškų istorijėlių, kurias išgirsdavau iš senų kauniečių, ateidavusių į redakciją. Kaip žinomas Smetonos laikų žurnalistas, per Užgavėnes įsilipęs į medį Laisvės alėjoje, kukavo vaizduodamas gegutę... Kaip Kauno kabareto šokėja iš susižavėjusio gerbėjo dovanų gavo “va tooookią (čia būtina plačiai išskėsti rankas) bonbonjerę, ant kurios tupėjo mažas baltas šuniukas”...

Šiandieninio miesto visuomenė ne tik domisi savo praeitimi, bet ir pati dalyvauja primenant ją. Jau ne pirmą kartą retro Kauną gyvai prikelia privatūs archyvai. Prieš porą metų juos iš senų albumų ir palėpių iškėlė “Kauno dienos” skelbtas senų fotografijų konkursas. Spalio pradžioje apskrities Viešojoje bibliotekoje atidarytos parodos, iš kurių eksponatų galima susidaryti įspūdį apie laikinosios sostinės valdininko gyvenimą, aktualijas, atspindėtas šaržuose ir karikatūrose, ano meto privačias ir viešąsias erdves. Senos ir šiandieninės nuotraukos sugulė į Viešosios bibliotekos parengto bukleto “Kaunas laikmečių kaitoje” puslapius. Tokie asmeninių archyvų perliukai galėtų būti ir Kauno miesto dienos šventės, vis dar ieškančios savo veido, scenarijaus svarbi dalis.

Kauno istorijos draugijos narys dr. Jonas Vaičenonis rengia spaudai knygą “Kauno miesto šventės, ritualai ir tradicijos 1920-1940 m.”. Dalis būsimosios monografijos medžiagos jau buvo pristatyta visuomenei. Auditorijos reakcija parodė, kad troškimas pažinti savo istoriją gyvas žmonėse. Anšlago susilaukia projektas “Kauno savastis Lietuvos tūkstantmečio kontekste” apskrities Viešojoje bibliotekoje, miesto istorijai skirti renginiai Prezidentūroje. Tačiau ne į juos ateinančius žmones kalbina idiotų ieškantys “Klausimėlio” ar panašių laidų kūrėjai. Todėl kuriamas pesimistinis mitas, kad visuomenės dauguma buka ir indiferentiška.

Paviršutiniškuose pastebėjimuose labai gaji ir nuomonė, kad apie Kauną beveik nėra istorinės literatūros. Trumpo vadovo ieškančių turistų akimis - galbūt. Atidžiau pažiūrėjus, yra ir kuo pasidžiaugti. Vytauto Didžiojo universitetas leidžia solidų Kauno istorijos metraštį, kurio išėjo jau septyni tomai. Tokio iki šiol neturi Vilnius, domėjęsis kauniečių patirtimi ir norintis perimti ją. Esama daug memuaristikos, specializuotų leidinių, kuriuose ryškiai matomas Kaunas.

Vis dėlto viena rimta spraga yra - Kaunas iki šiol neturi rimtos akademinės istorinės monografijos. Apie būtinumą ją parengti kalbama jau ne pirmi metai. Mokslininkus, kurie imsis šios užduoties, pažadėjo finansiškai remti miesto Savivaldybė. Šiandien ledai jau pajudėjo: ryškėja knygos, kuri aprėptų Kauno miesto istoriją nuo pradžios iki mūsų dienų, būsimi kontūrai. Solidžią kolektyvinę monografiją parašys didžiausias kaunistikos autoritetas profesorius Zigmantas Kiaupa, kauniečiai istorikai Remigijus Civinskas, Jonas Vaičenonis ir Kastytis Antanaitis.

Dar vienas pretekstas ryškesniam Kauno istorijos spurtui - artėjantis Magdeburgo teisių suteikimo jubiliejus. Kauno istorijos draugija yra parengusi miesto istorijos tyrimų programą “Kauno miesto savivaldai - 600 metų (1408-2008)”. Joje užsibrėžta išleisti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių privilegijas Kaunui, monografijas apie Kauną lietuvių ir anglų kalbomis, plačiajam skaitytojui patrauklią knygų seriją “Kauno istorijos studijos”. Projektui įgyvendinti reikėtų nemažos sumos - apie 400 tūkstančių litų, tačiau tai būtų viena įžvalgiausių Kauno savivaldybės kultūrinių investicijų.