Žvilgsnis


2006-06-09
Jūratė KUZMICKAITĖ
Žvilgsnis

Vakar miesto Tarybai pristatyti trys Kauno pilies atstatymo variantai, dėl kurių leista aktyviai pasireikšti visuomenei. Po tris pilies rekonstrukcijos studijas pristačiusio architekto Kęstučio Mikšio pasisakymo ėmė aiškėti: dėl pilies atstatymo surengta kauniečių apklausa tebuvo formalumas.

Kitaip tariant, labai gražu ir pagirtina užsidėti “pliusiuką”, leidžiantį pareikšti: išklausėme miestiečių nuomonės, pasitarėme su visuomene... Tačiau panašu, kad tai bus vienas tų atvejų, kai žaidimas su vox populi tėra primityvi populizmo atmaina.

Vakarykščiame Tarybos posėdyje architektas K.Mikšys, pristatęs tris pilies atstatymo galimybių studijas, pasiūlė rinktis antrąją. Tai yra tarpinį variantą, kuriame numatyta atkurti išlikusį vienintelį pilies bokštą, atstatyti antrąjį bokštą ir sutvarkyti pilies sienas. Kiti du variantai buvo korektiškai pavadinti mažiau tinkamais.

Pigiausias, minimalistinis variantas, kuris numato viso labo išlikusio bokšto paaukštinimą, nepatiko ir kauniečiams, kaip reta aktyviai dalyvavusiems apklausoje dėl pilies atstatymo.

Užtai net 63 procentai apklausoje dėl pilies atstatymo dalyvavusios Kauno visuomenės pasisakė už trečiąjį, maksimalistinį, pilies atstatymo variantą. Nesvarbu, kad šis, pats brangiausias ir grandioziškiausias, variantas Kaunui grėstų antraisiais Valdovų rūmais - neva autentiško istorinio pastato prikėlimu iš nebūties, o iš tiesų tik “iš lubų” suprojektuoto visiškai naujo statinio atsiradimu.

Tačiau Valdovų rūmų arba kone iš naujo pastatytos didingos Kauno pilies idėja apklausoje dalyvavusiems kauniečiams patiko. Nors imituojančios senovinę naujosios pilies mūras kiltų ne iš XIII, o iš XXI amžiaus plytų, dauguma apklausos dalyvių išreiškė troškimą savo mieste turėti pilį, panašią į Brolių Grimų pasakos iliustraciją.

Specialistai šį variantą be užuolankų vadina “maksimaliai utopiniu”. Kiti profesionalai atvirai rėžia: “kičas”.

Regis, niekas iš rimtų istorikų, paveldo saugotojų ir architektų nesirengia kelti rankos ir balsuoti už tai, kad Kaune, rekonstruojant vieną seniausių Lietuvos pilių, iškiltų statinys su smailiais bokšteliais ir kuorais, kurių autentiškumas būtų atkurtas remiantis legendomis, padavimais ar praėjusio šimtmečio dailininkų graviūromis, atsiradusiomis vaizduojant protėvių kovas su kryžiuočiais.

Tris pilies rekonstrukcijos studijas pristatęs architektas atvirai pasisakė už realų tarpinį variantą: atstatykime tai, kas išliko, ir atkurkime tai, apie ką turime žinių. Improvizuoti, iš naujo kuriant Kauno pilį ir kartojant Valdovų rūmų scenarijų, sakė K.Mikšys, būtų klaida. O ši klaida dar ir kainuotų ne itin kukliai - 40 milijonų litų.

Tikėtina, kad miesto politikų nuomonė, kurį pilies atstatymo variantą pasirinkti, sutaps su tris galimybių studijas parengusio K.Mikšio siūlymu. Kauno tarybos nariai, kuriems teks apsispręsti šiuo klausimu, nelabai slepia, kad greičiausiai bus pritarta specialistams, jog variantas rekonstruojant vienintelį išlikusį pilies bokštą, atstatant dar vieną bokštą ir sutvarkant daugelį metų užkonservuotas sienas, yra pats optimaliausias.

Jei iš specialios Europos Sąjungos programos nepavyktų gauti dalies 21 milijono litų, reikalingų šiam sumanymui įgyvendinti, veikiausiai miesto valdžia apsistotų ties pirmuoju, minimalistiniu, Kauno pilies rekonstrukcijos variantu.

Apie 40 milijonų kainuojantį “maksimaliai utopinį” variantą Kauno politikai apskritai nešneka. Apie jį leista pasvajoti tik pilies ateitimi susirūpinusiai miesto visuomenei.

Kokiu tikslu? Kam reikėjo organizuoti gyventojų apklausą, kurios rezultatai pasmerkti nukeliauti į šiukšliadėžę?

 

Ko gero, atsakymų versijų galėtų būti ne mažiau nei pilies rekonstrukcijos variantų. Bet tikrasis atsakymas greičiausiai būtų ganėtinai primityvus - artėjant savivaldybių rinkimams labai gražiai atrodo įrašas reklaminiame tekste: “Miestui svarbiais klausimais visuomet pasitariame su visuomene”.