Žvilgsnis


2006-05-29
Aušra LĖKA
Žvilgsnis

Viktorą Uspaskichą į Rusiją išginė nelaimė jo šeimoje. Tačiau kokia tragedija ištiko ištikimąją jo “Sančą Pansą” - Loretą Graužinienę, kad ši strimgalviais išlėkė į Rusijos platybes? Išskrido metusi darbą net be Seimo valdybos leidimo, spjovusi ant jos pačios prie prioritetinių savo tikslų priskirtą agurkų sėją. Maskvos oro uoste Lietuvos politikė rusų žurnalistams nurodė dar vieną “svarią” priežastį - seniai buvo Rusijoje, tad atvyko pasižmonėti.

Nenuneigiamas faktas: Lietuvoje atsirado visiškai naujas politinis darinys - partija, vadovaujama iš emigracijos. Kaip kitaip pavadinti, jei partijos vadovas vadovauja organizacijai iš Urdomos, o jo pavaduotoja tūkstančius kilometrų vyksta gauti nurodymų ir, manoma, parašų ant svarbių dokumentų. Vienas iš jų - daugelio politikų išsvajotas V.Uspaskicho atsistatydinimo dokumentas.

Jei toks scenarijus pavyktų, išlaidos politiniam turizmui grįžtų su kaupu. L.Graužinienė paveldėtų postą. Valdančioji koalicija galėtų trimituoti, kad jau apsivalė ir toliau gali nuostabiai valdyti valstybę. “Muntianininkai” valdančiuosius vėl paverstų dauguma, nes galėtų jungtis prie koalicijos, apsivaliusios nuo blogio simbolio. Kiti daugiau ar mažiau iškilūs politikai, kurių pavardės galimai įrašytos “darbiečių” juodojoje buhalterijoje, jau nerausdami galėtų teisintis, kad juos bandyta kompromituoti be pagrindo. Pašalinus vieną asmenį, atkristų tiek problemų! Būtų išrauta blogio šaknis ir vėl įsivyrautų “geriečiai”?

Tačiau negi viskas taip paprasta? Negi mūsų valstybė tokia silpna, kad viena persona, tegu ir, kaip spėjama, galbūt valdoma galingų, turtingų ir nebičiuliškai Lietuvos atžvilgiu nusiteikusių asmenų bei struktūrų, gali suklaidinti ne tik keturiolika tūkstančių “darbiečių”, ne tik patyrusius politikos vilkus socialdemokratus, ėjusius su jais į koaliciją, ne tik beveik 30 proc. rinkėjų, bet ir spec. tarnybas, kurių akių apdūmimas reikštų jų nesugebėjimą vykdyti savo pareigas? Net jei šįsyk aplinka nekalta - kaltas Viktoras, ar jo vieno ištrėmimas iš Lietuvos - jau panacėja nuo stabilių skandalų situacijos valstybėje? V.Uspaskichas pagaliau gal bus nurašytas į politinių lavonų kategoriją. Tačiau ar, koncentruojant visą dėmesį į vieną asmenį, nebandoma paslėpti kur kas gilesnių procesų valstybėje ir padėti išvengti atsakomybės mitusiems, mintantiems ir norintiems misti iš šios sistemos?

Lietuvoje muša tik gulintį. Įsitikinę, kad po V.Uspaskichu šįsyk padėta nemaža porcija parako, principingųjų atsirado minia. Praregėjo V.Muntianas ir jo atskilėliai, sukruto politikai, patys ėmę iš V.Uspaskicho vokelius, pagaliau atitinkamoms institucijoms parūpo su “darbiečiais” susijusių įmonių skaidrumas. Tačiau ar šis pavėluotas principingumas nėra bandymas išgelbėti savo kailį? Ar L.Graužinienei, Viktorui Muntianui ir jo atskilėliams, kontroversiškai “darbiečių” komandai Vyriausybėje, Seime, savivaldybėse bus duotas išrišimas, jei jie sugebės “išvalyti” Lietuvą nuo Archangelsko bojarino?

Galų gale, ar prieš rinkimus ir vėl nepasikartos tas pats scenarijus su nauja politikos žvaigžde, disponuojančia pakankamu kiekiu pinigų ir viešųjų ryšių guru? Negalima atmesti ir tai, kad koks politinis lavonas ims ir prisikels iš numirusiųjų. Štai nušalintajam prezidentui Rolandui Paksui nutarta suteikti Telšių miesto garbės piliečio vardą. Jei Telšiuose R.Paksas - pats garbingiausias, tai kokie kiti žmonės ten gyvena?

Susidaro įspūdis, kad visi svajoja naujausią skandalą nutildyti, pašalinant jo pagrindinio vaidmens atlikėją, tačiau nekeičiant nei tolesnio scenarijaus, nei kitų vaidmenų atlikėjų. Tačiau taip jau buvo. Kol valstybėje asmenims, nuo kurių daug kas priklauso, terūpės išgelbėti savo kailį ir ramybę bent keliems mėnesiams, belieka laukti kitos serialo serijos.

Nebent atsirastų politinės valios imti ir vienąkart nustoti apsimetinėjus, kad neįmanoma suskaičiuoti, kiek partijos išleidžia rinkimams, išsiaiškinti, iš kur atsiranda tūkstančiai uošvių automobilio remontui apmokėti ir šimtai tūkstančių grynųjų kas mėnesį sudėti į vokelius ne tik Krekenavos samdiniams, bet ir kitų politikų šeimos narių įmonėse. Nebent atsirastų sąžiningų teisėsaugininkų ir valstybės tarnautojų, kurie “pastebėtų” skaidrumo vakuumą ne tik tose vietose, kurių “globėjai” jau praranda galią.