Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Žvilgsnis
2006-04-06
Rūta KANOPKAITĖ
Kai per Tarptautinę teatro dieną miesto teatralai rungtyniavo tradiciniame kėglių turnyre, Pantomimos ir plastikos teatro komanda neatsitiktinai pasivadino “Neišeinantys”. Mat jie įsikūrę tame pat pastate, kur veikia šiuo metu remontuojama Filharmonija. Kolektyvas nenori iš jo kraustytis, kol negaus analogiškų patalpų bei garantijų ateities kūrybinei veiklai.
Šiandien miesto Tarybos posėdyje numatoma priimti sprendimą prieš terminą nutraukti patalpų panaudos sutartį su viešąja įstaiga Pantomimos ir plastikos teatras ir pagal panaudą suteikti jam vieneriems metams kitą pastogę - maždaug šimto kvadratinių metrų plotą “Girstučio” rūmuose. Pagal aprobuotą ir jau pradėtą įgyvendinti Filharmonijos rekonstrukcijos projektą teatro čia neturi likti. Vietoj jo numatyta įrengti kavinę ir sanitarinius mazgus Filharmonijos lankytojams. Šitai Pantomimos ir plastikos teatrui nėra tik šiandien kaip žaibas iš giedro dangaus nugriaudėjusi naujiena. Alternatyvos siūlytos, plotai įvairiose miesto vietose apžiūrinėti gerus metus. Meniu nebuvo platus - arba patalpos neremontuotos, arba priklauso ne miestui, arba jos menkai tetinka kamerinio pobūdžio spektakliams. Tad galiausiai apsistota ties “Girstučiu”, turinčiu kultūrinę trauką. Pasak Tarybos Kultūros ir švietimo komiteto pirmininko Gedimino Budniko, vedamos derybos su Kultūros ministerija, kad dabar nenaudojamoje Kauno dramos teatro Parketinėje salėje ateityje galėtų dirbti pantomimos kolektyvas. Tačiau toks persirikiavimas įmanomas tik suremontavus Parketinę salę. Benamis ir bepinigis Pantomimos ir plastikos teatras to nepadarys, vadinasi, pakrapštyti kišenę turėtų miestas.
Viešosios įstaigos statusą turinčio Pantomimos ir plastikos teatro steigėja yra Savivaldybė. Jis gauna lėšų kūrybinei veiklai tik pagal pateikiamus projektus. Šiemet numatoma Pantomimos ir plastikos teatrui skirti 73 tūkstančius litų. Teatras norėtų tapti iš miesto biudžeto išlaikomu kolektyvu, tačiau, valdininkų nuomone, tai tegali būti tolimos perspektyvos reikalas. Pasak G.Budniko, reikia stengtis užsidirbti patiems, demonstruoti didesnį kūrybiškumą.
Kažkada klestėjusi Kauno pantomima jau senokai yra gilioje duobėje. Po buvusio kolektyvo vadovo Kęstučio Adomaičio mirties užgriuvo ūkinės, paskui ir kūrybinės bei vadybos bėdos. Dėl skolų Pantomimos ir plastikos teatro patalpos prieš keletą metų tik per plauką neatiteko Valstybės turto fondui. Kas žino, ar dabar Filharmonijos pastate neveiktų koks grožio salonas ar advokatų kontora, kurių jokių rekonstrukcijų pretekstu nepajudintum iš vietos...
Paradoksas: miesto centre esama tuščių ar neintensyviai naudojamų plotų, tačiau, prireikus kultūrinei įstaigai ar kolektyvui bent laikinai prisiglausti, tėra du adresai - Kultūros centras (buvę Profsąjungų kultūros rūmai) ir “Girstutis”. “Senojo tresto” kultūros rūmus su didele sale perėmė Valstybės turto fondas. Dabar jų šeimininkas - Teisingumo ministerija. “Romuvos” kino teatras, kurio bendraturtė tebėra Savivaldybė, nuo filmų žiūrovų nelūžta. Kitokie kultūros renginiai, išskyrus šiandieninį susitikimą su R.Paksu, čia nevyksta. Kol tęsis Kauno filharmonijos remontas, koncertai vyksta nejaukiame ir apšiurusiame Kultūros centre. Nors buvo tvirtai tikimasi, kad Filharmonijos renginius į savo didžiąją salę įsileis Vytauto Didžiojo universitetas, viltys nepasitvirtino. Neoficialiomis žiniomis, aptarinėti tokie mainai: už galimybę rengti koncertus VDU centrinių rūmų salėje S.Daukanto gatvėje Kauno filharmonija suremontuos čia esančius sanitarinius mazgus. Tačiau derybos nutrūko, nesutarus dėl remonto išlaidų sumos. Dabar klausytis klasikos kauniečiai eina į Kultūros centrą, o “Jonio”, Žilvino Žvagulio, Simono Donskovo į - VDU centrinių rūmų didžiąją salę...
