Žvilgsnis
Paskutinės vasaros dienos. Netrukus kartu su šiluma ir į Pietus išskrendančiais paukščiais iš politinės padangės dings ir daugiau kaip mėnesį tvyrojęs štilis, prasidės naujas politinis sezonas. Ko iš jo galime laukti? Po vasaros atostogų į savo postus grįžtantys politikai jį prognozuoja gan skirtingai, o dažnai netgi diametraliai priešingai. Suprantama, valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovų nuomonės paprastai sutampa labai retai. Vieniems reikia įrodyti, jog rinkėjai jais pasitikėjo tikrai ne veltui, kitiems - viską, ką daro šiuo metu esantieji valdžioje, dažyti kuo juodžiau ir tokiu būtu platinti kelią iš opozicijos apkasų į Seimo ir savivaldybių viršūnes.
Valdančiosios Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas vakar tikino, jog netrukus prasidėsianti Seimo sesija bus ir produktyvi, ir turininga. Vyriausybė žada pateikti Seimui gana didelį įstatymų paketą, kitų metų biudžeto projektą. Parlamentarams teks pakeisti nemažai įstatymų siekiant Europos Sąjungos teisę perkelti į Lietuvos teisyną. Be to, per rudens sesiją užsimota pakeisti žemės mokestį reglamentuojantį įstatymą, priimti biurokratiją mažinančius įstatymus ir kitus dokumentus. Prasidėjus naujiems mokslo metams ypač svarbi bus Švietimo ir mokslo ministerijos parengta įstatymo pataisa, leisianti pagerinti kaimo vaikų pavėžėjimą į mokyklas.
Darbų naujajam politiniam sezonui užsibrėžta ne tiek mažai. Tačiau Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius mano, kad prasidedantis rudens politinis sezonas nebus kuo nors ypatingas. Vakar spaudos konferencijoje Tėvynės sąjungos lyderis prognozavo, kad šį rudenį labiausiai intriguojantys dalykai turėtų būti 2006 metų biudžetas ir Darbo partijos ateitis. A.Kubilius net neslepia, jog jam labiausiai patiktų, kad įklimpusi į ginčus su koalicijos partneriais Darbo partija išsivaikščiotų po kitas kairiąsias partijas ir išnyktų iš politinio žemėlapio.
Tačiau tokioms opozicijos lyderio viltims išsipildyti šį politinį sezoną vargu ar bus lemta. Tradiciniai ginčai dėl biudžeto kažin ar bus tas slenkstis, per kurį neperlips valdančioji koalicija. Todėl konservatoriams valdžios gali tekti palaukti kur kas ilgiau, negu jie dabar, drąsindami save, mano. Jau tas faktas, kad socialdemokratai atsisakė kelti savo kandidatą į Seimo narius Kėdainių vienmandatėje apygardoje ir yra pasiryžę ieškoti bendro kandidato su Darbo partija, daug ką pasako. Bent jau iki savivaldybių tarybų rinkimų didelių kataklizmų valdančiojoje koalicijoje neturėtų kilti, nes jos iš esmės nenaudingos nė vienai iš keturių partijų. O kas pjauna medžio šaką, ant kurios sėdi?
Opozicijos lyderiui A.Kubiliui nepatinka ir svarbiausieji premjero A.Brazausko suformuluoti tikslai - politinė ramybė bei stabilumas ir euro įvedimas. Ir visai nenuostabu. Kokioje situacijoje atsidurtų opozicija, jei valstybėje nebūtų skandalų, jei stabiliai dirbtų visos institucijos, kiltų ekonomika? Nors ką nori daryk, rinkėjų dėmesio tikrai nepatrauktų tuščiai klykaujanti ir tik prie smulkmenų besikabinėjanti opozicija.
Valstybei reikalinga ne tik ramybė, bet ir gyvybė, - tikina A.Kubilius. Jo teigimu, dabar labiausiai Lietuvai stinga ne tiek politinės ramybės, kiek politinės minties, naujų idėjų ir tikslų. Pasak opozicijos lyderio, premjerui kažkodėl visai nesvarbu, kad Lietuva dar mažai pritraukia užsienio kapitalo investicijoms, kad menkai panaudojamos aukštosios technologijos ir netgi... mažas gimstamumas arba jau 30 procentų siekiantis vaikų, gimusių ne šeimoje, procentas.
Po tokių kalbų tikėtis, kad naująjį politinį sezoną šalyje tvyros ramybė ir stabilumas, švelniai tariant, sunkoka, nors pati opozicija teigia norinti, kad, likus metams iki savivaldybių tarybų rinkimų, šalyje vyktų ne partiniai pasistumdymai, o būtų įvardyti ir įgyvendinami svarbiausi ilgalaikiai valstybės uždaviniai. Gaila, tačiau jau baigiame priprasti, kad nemažai politikų, turinčių viešai neskelbiamų tikslų, viena sako, kita galvoja, o trečia daro.